Lietuviai sukūrė tiksliosios žemdirbystės įrankį, leidžiantį prižiūrėti laukus realiu laiku ir neišeinant iš namų

2021 02 12

Stebėti laukus realiu laiku palydoviniuose žemėlapiuose, aptikti problemines vietas, planuoti pasėlių purškimą ir tręšimą, apskaičiuoti kaštus ir ūkio pelningumą – tai tik dalis funkcijų sistemos, kurią, pasitelkę naujausias technologijas, specialiai Baltijos rinkai sukūrė lietuviai. Ekspertų pastebėjimais, šiuolaikiniai ūkiai susiduria su įvairiais iššūkiais, tarp jų – ir aukštais aplinkosaugos reikalavimais, taip pat darbų efektyvumo skatinimu, tad siekiant juos išspręsti vis dažniau taikoma tikslioji žemdirbystė.

Leidžia įvertinti, ar laukai pelningi

„Baltijos šalių ūkininkai vis dažniau ima taikyti pažangius tiksliosios žemdirbystės metodus, renkasi techniką ir priemones, atsižvelgdami ne tik į ekonominę naudą, bet ir galvodami apie sprendimų tvarumą“, – apie stebimas žemdirbystės tendencijas sako Jonas Bakšys, „Linas Agro Group“ verslo plėtros vadovas.

Augant išmaniųjų technologijų poreikiui žemės ūkyje, bendrovei priklausantis startuolis „GeoFace“ sukūrė specialiai Baltijos šalių rinkai pritaikytą išmaniąją sistemą, kuri leidžia ūkininkams bei agronomams stebėti laukus bei pasėlius nuotoliniu būdu. Tai padeda kur kas efektyviau planuoti darbus, resursus bei investicijas. Sukurti ir išbandyti šią programą žemės ūkio ir IT specialistų komandai prireikė dvejų metų.

„Sezono metu ūkininkai būna susitelkę į darbus laukuose, ir finansinės informacijos apie patirtas išlaidas susisteminimas nusikelia į antrą planą. Dėl to tampa sudėtinga atskirti, kuris laukas pelningas, o kuris ne. Formuojant pasėlių purškimus pagal juose esančią problematiką – kenkėjus, piktžoles ar ligas, programa atrenka galimus naudoti efektyviausius produktus ir taip padeda vartotojui greitai bei patogiai pasirinkti tinkamiausią sprendimą konkrečiam laukui“, – apie sistemos privalumus pasakoja verslo plėtros vadovas.

Anot J. Bakšio, nuolatinis pasėlių būklės stebėjimas realiu laiku leidžia ūkininkams operatyviai priimti teisingus priežiūros sprendimus: „Kiekviename ūkyje būna laukų, kuriuose dalis ploto yra mažiau tinkama augalų augimui. Matant bendrą vaizdą iš viršaus, galima identifikuoti problemą ir nuvykus į lauką išsiaiškinti, kokios priežastys lemia blogas augalų augimo sąlygas. Jei problema išsprendžiama, tuomet galima pasiekti vienodą augalų derlingumą visame lauke. O jei problemos išspręsti neįmanoma, reikalinga peržvelgti investicijas tam lauko plotui ir taip išvengti dalies pelno praradimo.“

Verslo plėtros vadovas priduria, kad žemės ūkyje sąlygos keičiasi nuolat, todėl ūkininkai neretai turi konsultantą, su kuriuo yra tariamasi pasėlių priežiūros klausimais. Ši sistema leidžia ją naudojančiam ūkininkui suteikti prieigą ir ūkio konsultantui, kuris taip pat gali matyti pasėlius realiu laiku. 

Sutaupo apie 15 proc. trąšų

Kaip pastebi J. Bakšys, dabartinė tvaraus žemės ūkio vizija orientuota į gamtos taršos mažinimą bei efektyvesnį turimų išteklių naudojimą. Pagal Europos Komisijos priimtą strategiją „Nuo lauko iki stalo“, iki 2030 m. žemės ūkiuose numatyta 50 proc. sumažinti pesticidų ir 20 proc. trąšų naudojimą, o ketvirtadalis žemės ūkio paskirties ploto turės būti skirta ekologiniam ūkininkavimui. Tai iššūkis, kurį sprendžia ir Lietuvos ūkininkai. „Visa mūsų kompanijos veikla pagrįsta ilgalaikiais sprendimais, orientuotais į stabilų ir tvarų žemės ūkio verslą. Tai reiškia, kad reikalinga ne tik didinti augalų derlingumą, bet ir visapusiškai gerinti dirvožemio kokybę, rinktis tinkamas trąšas, tokiu būdu mažinant gamtos taršą. „GeoFace“ programa taip pat orientuota į tikslųjį tręšimą, kuris leidžia efektyviau panaudoti trąšas, nes tręšiama būtent ten, kur trąšų poreikis didžiausias“, – argumentuoja plėtros vadovas.

Yra paskaičiuota, kad ūkis, kuris iki šiol augalus tręšė vienoda norma, pasinaudojęs kintamos normos tręšimo žemėlapiais gali sutaupyti apie 15 proc. trąšų, nes tręšiama tik ten, kur reikia ir kiek reikia. Tokiu būdu pasiekiamas geresnis derlius, nepertręšiamas dirvožemis, trąšos neišsiplauna į gruntinius vandenis, nesirenka upių baseinuose ir neformuoja dumblių.

Anot J. Bakšio, nors rinkoje konkurencija tarp išmaniosios žemdirbystės įrankių nemaža, lietuvių sukurtas sprendimas pranašus tuo, kad yra orientuotas į Baltijos šalis ir vystomas vietinės komandos: „Dėl šios priežasties galime pasiūlyti įvairias trąšas, kuriomis tręšia vietiniai ūkininkai, ir automatiškai paskaičiuoti jų kainas bei išlaidas atskiriems laukams. Siūlomi pasėlių priežiūros sprendimai taip pat yra taikomi Baltijos šalių ūkių. Norime būti arčiau klientų, todėl sistemą kuriame atsižvelgdami į vietos rinkas ir iššūkius, su kuriais mūsų ūkininkai susiduria. Kitaip tariant, tai ne universalus sprendimas visai Europai, o pritaikytas individualioms vietos sąlygoms.“

SHARE Facebook Linkedin