Permainingos oro sąlygos keičia ir įprastus žolės šienavimo darbus

Šiuo metu pats šienavimo įkarštis, o dėl permainingų oro sąlygų greitai vešinti žolė neleidžia nė trupučio atsikvėpti nei ją šienaujantiems darbuotojams, nei technikai. Ekologinių sprendimų bendrovė „Ecoservice“, besirūpinanti žaliųjų plotų šienavimu Vilniaus, Marijampolės, Šiaulių, Klaipėdos apskrityse, pasakoja su kokiais iššūkiais šiemet susiduriama vykdant žaliųjų plotų priežiūrą. 

„Žolės pjovimo darbai priklauso nuo oro sąlygų: šį sezoną jos nulemia ne tik spartų žolės vešėjimą, bet ir nuolat besikeičiančias darbo sąlygas. Esant stiprioms liūtims, žolės pjovimo darbus tenka atidėti, po ilgalaikio  lietaus žemė būna per drėgna, kad šienaujantys traktoriai galėtų įvažiuoti. Tam, kad žemė pradžiūtų, reikia bent vienos – dviejų parų, todėl kartais tenka padirbėti savaitgaliais, kad darbai būtų atlikti laiku. Kaitros periodu darbus organizuojame nuo ankstyvo ryto, kol saulė nėra aukštai, kad apsaugotume darbuotojų sveikatą“, – darbų subtilybėmis dalijasi Diana Lubė, „Ecoservice“ teritorijų priežiūros verslo direktorė.

Daugumoje savivaldybių šienavimui numatyti kriterijai, žolės aukštį išlaikyti nuo 5 iki 10 centimetrų, todėl šienavimas jose vyksta nuolat. Pradėjus šienauti pradiniame taške ir priartėjus prie paskutiniojo, žolės pjovimo darbai pradedami iš pradžių. Visoje Lietuvoje „Ecoservice“ prižiūri daugiau nei tūkstantį hektarų, šienavimo darbus atlieka apie šimtas darbuotojų. 

Žolė pjaunama pagal prioritetus: pradedant nuo svarbiausių teritorijų, kur intensyviausias eismas, baigiant retai važiuojamomis gatvelėmis. „Kiekviena savivaldybė, vertindama aktualius kriterijus, pavyzdžiui, eismo saugumą, aplinkos apsaugą, gyventojų lūkesčius ir kita, priima sprendimus, kaip dažnai, kokie plotai, kokiu būdu turi būti šienaujami. Dėl šios priežasties šienavimo principai miestuose ir regionuose gali skirtis“, – paaiškina D. Lubė. 

Pasak D. Lubės, dažniausiai žolė pjaunama mulčiuojant, taip vertinga trąša grąžinama į žemę ir žolė pati save patręšia. Tose teritorijose, kur vyksta grėbimas, žolė surenkama, vietoje išrūšiuojama, kad nebūtų pakliuvusių plastiko ar kitų atliekų ir išvežama į žaliųjų atliekų  aikšteles. Čia pasirūpinama atliekų kompostavimu dideliais kiekiais. 

Šienavimui naudojama daugiau nei 300 vienetų įvairios technikos: nulinio apsisukimo žoliapjovės, traktoriai su žolės smulkintuvais ir rinktuvais, krūmapjovės, stumdomos žoliapjovės, akumuliatorinės krūmapjovės, akumuliatoriniai bei benzininiai robotai. 

Šienaujant kapinėse naudojama tik mažoji mechanizuota technika. „Dirbame su trimeriais, stengiamės būti ypatingai kruopštūs, kad ir siauruose takeliuose tarp kapaviečių apsaugotume tvoreles, paminklus ir kitus elementus. Vilniuje prižiūrime didžiųjų kapinių teritorijas ir pjauname tik žolę aplink pagrindinius takus, išskyrus Paveldo kapines, Šiaulių kapinėse pjauname visą plotą ir praėjimus tarp kapaviečių, o Klaipėdos kapinėse – pagrindinius plotus prie takų“, – pažymi D. Lubė.