Gyvenantys šalia žvyrkelio dulkėmis kvėpuoja net namuose

2021 06 04

Pavasaris šiemet pasitaikė gana lietingas, tačiau vasara pasitiko sausomis, saulėtomis dienomis. Giedrų ir sausų orų nori ne visi – prie neasfaltuotų kelių gyvenantys žmonės guodžiasi, kad kiekvieną vasarą tenka skęsti dulkių debesyse, baimintis dėl savo ir aplinkinių sveikatos. Meteorologai prognozuoja, jog ir ši vasara bus ganėtinai šilta ir sausa, todėl pravartu žinoti, kaip išsivaduoti nuo orą teršiančių ir gyvenimą apkartinančių žvyrkelio dulkių.

Gyvena dulkėse ir baiminasi dėl sveikatos

Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, iki šios dienos šalyje vis dar beveik 6000 km žvyrkelių. Tokie keliai driekiasi naujai statomuose kvartaluose, sodininkų bendrijose, kaimuose, neasfaltuoti keliai sudaro didžiąją dalį rajoninių kelių. Nors žvyrkeliai palaipsniui asfaltuojami, gyventojų, kuriems tenka dulkių kamuolius kęsti „čia ir dabar“, tai neguodžia. Iš pravažiuojančių automobilių ratų, taip pat pučiant stipresniam vėjui, pakyla kietosios dalelės, susidaro dulkių debesys.

„Apdulka ne tik sode ir darže auginamas derlius – kvėpuoti nuo kelio atpūstomis dulkėmis tenka net ir namuose. Kietųjų dalelių sluoksnis nusėda ant palangių, baldų, todėl vasarą beveik neįmanoma ilgesniam laikui atverti langų. Dulka skalbiniai, apie langų švarą ir valymą nėra ko kalbėti, mašinos plauti taip pat neverta, nes vis tiek vos kartą pravažiavus – apdulkės. Su vyru juokaujame, kad įprastai žmonės, sulaukę šiltų ir saulėtų orų leidžia laiką savo kiemuose, džiaugiasi griliaus sezonu, o mes – priešingai, užsidarome namuose ir slepiamės nuo dulkių“, – gyvenimo Vilniaus rajone šalia žvyrkelio ypatumais dalijasi Marija.

Apie nepavydėtiną situaciją šalia dulkančio žvyrkelio pasakoja ir naujai iškilusioje Varėnos rajone su šeima įsikūręs Linas: „Dulkių kamuoliuose paskendęs kiemas ir buities daiktai yra viena. Labiausiai nerimą kelia grėsmė mūsų pačių sveikatai – juk kasdien tenka tomis dulkėmis kvėpuoti. Ilgiau pabuvus tokiame užterštame ore visa šeima pradedame kosėti, net vaikai nenori žaisti kieme – skundžiasi, kad peršti akis. Kaimynai taip pat guodžiasi, jog sunku kvėpuoti. Visi nerimaujame, kad galime rimtai susirgti, o gatvių prie namų asfaltavimo darbai numatomi tik ateityje, pasibaigus gretimų namų statyboms.“

Kelių laistymas specialiu tirpalu

Žvyras yra nuosėdinė uoliena, kuri susideda iš žvirgždo ir smėlio. Šios birios medžiagos – mineralinės nuolaužos, kvarcas, molio dalelės, vadinamosios kietosios dalelės, kurios yra pačios pavojingiausios žmogaus kvėpavimo takams. Norint pasirūpinti savo sveikata, išvengti kasdienių nepatogumų ir reikšmingai sumažinti kelių dulkėjimą, gyventojams rekomenduojama laistyti žvyrkelius specialiu tirpalu.

Bendrovės „Ecoservice“ teritorijų priežiūros verslo direktoriaus Andrejaus Barinovo teigimu, toks laistymas sumažina žvyruotų kelių dulkėtumą net 70–100 proc. Svarbu, kad toks laistymas yra nekenksmingas aplinkai, gerina gyvenimo kokybę, taip pat eismo sąlygas bei saugumą. „Neasfaltuoti keliai gali būti laistomi skirtingos sudėties tirpalais. Pernai Vakarų Lietuvoje kelius laistėme Kambro periodo aukštos mineralizacijos vandens sūrimu, kuris išgaunamas iš naftos gręžinių, atskiriant vandens sūrimą nuo naftos. Tuo tarpu Ukmergės miesto gatvės buvo laistytos paruoštu kalcio chloridinės druskos tirpalu, kurio koncentracija ne mažesnė kaip 31 proc.“, – paaiškina A. Barinovas.

Priklausomai nuo kalcio chlorido druskos tirpalo koncentracijos, žvyruotų kelių dulkėtumą toks laistymas sumažina 3 mėnesiams ir ilgesniam laikotarpiui, o Kambro periodo vandens sūrimas dulkėtumą mažina nuo 1 iki 2 mėnesių. Jeigu prieš laistant paruoštu tirpalu visi veiksmai atliekami teisingai, net ir esant sausrai efektas gali išlikti ilgiau nei 3 mėnesius.

Žvyrkelis atrodo tarsi po lietaus

Atliekant žvyrkelių laistymo darbus buvo pastebėta, jog laistymo tirpalu efektyvumas padidėja, jei veiksmai atliekami prieš arba po lietaus. Taigi, jeigu užsitęsia sausra, prieš laistant tirpalu būtina kelio dangą tiesiog sudrėkinti vandeniu. Tokiais atvejais ypač tinkamos kalcio chlorido druskos granulės, kurios, dėl gerų higroskopiškumo savybių, žvyro dangoje sulaiko drėgmę net ir ilgiau trunkančios sausros laikotarpiu, nes sugeba absorbuoti drėgmę iš aplinkos esant labai mažam santykiniam oro drėgniui. Palaistytos žvyruotos dangos paviršius atrodo taip, lyg būtų visą laiką šlapias.

Pasak A. Barinovo, kalcio chloridas gali būti įterpiamas į žvyro dangą kristalų pavidalu – sausas. Kitas naudojimo būdas – paskleisti medžiagą tirpalo pavidalu, išpurškiant jį laistymo mašina.

„Dažniausiai keliai šalyje laistomi organizuojant savivaldybėms, bet pastebime, kad ir patys gyventojai ar bendrijos vis dažniau išbando šią paslaugą, kooperuojasi su kaimynais ar gyvenvietės bendruomene. Vien pernai Kretingos, Šilalės, Ukmergės, Skuodo, Klaipėdos rajonuose buvo nulaistyta virš 500 km, o šiais metais laistome toliau“, – pasakoja bendrovės atstovas.

SHARE Facebook Linkedin