Taršiems lauko tualetams – viso gero?

2021 05 21

Pandemija vis dar koreguoja atostogų planus – vietoje užsienio kurortų daugelis rinksis ramias atostogas sodybose. Vis tik aptemdyti atostogų nuotaikas užmiestyje gali nehigieniškos ir neišvaizdžios lauko būdelės, kurios daro žalą ne tik gamtai, bet ir gyventojų sveikatai. Tad kaip ilsėtis vasarnamyje be kanalizacijos ir vandentiekio?
Teršia net geriamąjį vandenį ir nuodija gyvūnus
Šie metai lauko tualetams – jau priešpaskutiniai. Jų atsisakyti iki 2023-ųjų metų visose gyvenvietėse, kur yra daugiau nei 2000 gyventojų, Lietuvą įpareigoja Europos Sąjungos (ES) direktyvos, tačiau daugybė žmonių tebesinaudoja taršiomis lauko būdelėmis. Prisijungti prie centralizuotų nuotekų sistemų yra brangu, o kai kur ir paprasčiausiai neįmanoma. 
„Didžiausia lauko tualetų problema yra jų taršumas. Po lauko tualetais dažniausiai gyventojai patys yra išsikasę nuotekų tvarkymo taisyklių neatitinkančias duobes, todėl nuotekos užteršia gruntinius vandenis, pasiekia pačių tualeto savininkų ar jų kaimynų šulinius bei vandens gręžinius. Negana to, nuotekos iš lauko tualetų keliauja į upes, ežerus. Taip nuodijami vandens gyvūnai, žuvys, kurios vėliau galbūt atsiduria ir ant mūsų pačių stalo“, – paaiškina Andrejus Barinovas, „Ecoservice“ teritorijų priežiūros verslo direktorius. 
Bendrovės atstovas atkreipia dėmesį, kad netinkamai tvarkomos nuotekos dabar yra kur kas didesnė problema, nei buvo praeityje. Gyventojai naudoja vis daugiau buitinės chemijos – įvairių valiklių, skalbiklių, dezinfekavimo priemonių, kurios su nuotekomis taip pat keliauja į aplinką, cheminėmis medžiagomis užteršdamos dirvožemį ir gruntinius vandenis.
Centralizuotos nuotekų sistemos – ne visada prieinamos 
ES direktyvose numatoma, kad dauguma gyventojų turės prisijungti prie centralizuotų nuotekų tvarkymo tinklų, o 2 proc. nuotekų galės būti valomi individualiuose nuotekų valymo įrenginiuose. Vis dėlto ši tvarka daliai gyventojų kelia nemažai iššūkių. Skaičiuojama, kad prie nuotekų tinklų Lietuvoje vis dar neprisijungę 30000 namų ūkių, iš kurių, pagal Aplinkos ministerijos užsakytą „Vilmorous“ atliktą apklausą, net 73,7 proc. nuotekas surenka į surinkimo duobes, kurios nėra tinkamai tvarkomos. 
„Prisijungimas prie centralizuotų nuotekų sistemų reikalauja lėšų ir, nors savivaldybės siūlo iš dalies kompensuoti šiuos darbus, kai kuriems gyventojams tai gali būti neprieinama. Reikėtų ne tik nutiesti vamzdynus, tačiau ir įsirengti sanitarinį mazgą namuose. Yra situacijų, kai prisijungti prie centralizuotų sistemų neįmanoma, nes jos tiesiog pernelyg toli“, – problemas įvardija A. Barinovas.
Individualūs nuotekų valymo įrenginiai gali kainuoti 2000–3000 eurų, jiems reikalinga priežiūra, todėl daliai gyventojų ir ši alternatyva yra per brangi. „Dažniausiai žmonės nenori investuoti į valymo įrenginius ar prisijungti prie centralizuotų nuotekų sistemų ten, kur nuolatos negyvena. Soduose, kaimo sodybose ir vasarnamiuose, kur žmonės laiką leidžia tik atostogų metu ir savaitgaliais, įrenginėti brangias nuotekų tvarkymo sistemas jiems paprasčiausiai neapsimoka“, – paaiškina bendrovės atstovas. 
Vis dažniau renkasi aplinkai draugiškus sprendimus
Vis tik A. Barinovas pastebi, jog vis daugiau sodų, vasarnamių ir kaimo sodybų šeimininkų tampa sąmoningesni ir, vietoje taršių lauko būdelių, renkasi kur kas ekologiškesnes alternatyvas – kilnojamus biotualetus. Toks gyventojų pasirinkimas kuria sveikatai saugesnę ir higieniškesnę aplinką, neleidžia nuotekoms patekti į gruntinius vandenis. Be to, biotualetams nereikalingas prijungimas prie vandentiekio ir kanalizacijos, elektros.
„Gyventojai, savo sodybose naudodamiesi biotualetais, gali būti ramūs, jog išvengs nuotekų patekimo į aplinką. Be to, pasirūpinus biotualetu, nereikia patiems sukti galvos dėl jo priežiūros ir švaros palaikymo – sutartu grafiku tuo rūpinasi vairuotojai operatoriai. Specialiu transportu biotualetai yra pristatomi ir prireikus – išvežami. Tiesa, papildomai dar galima įsirengti ir praustuvę bei rankų dezinfekavimo skysčio laikiklį. Patogu ir tai, jog naudotis biotualetu galima neribotą laiką – tiek kelerius metus, tiek ir keletą dienų, kol truks atostogos“, – biotualeto privalumus vardija A. Barinovas.
Bendrovės atstovas taip pat atkreipia sodo sklypų savininkų dėmesį: „Kadangi biotualetas atitinka kilnojamojo daikto sąvoką ir nėra statinys, jo pastatymui sodo sklype atstumas iki sklypo ribos nereglamentuojamas. Tad biotualetais be vargo ir papildomų investicijų gali naudotis ir soduose poilsiaujantys ar derlių auginantys gyventojai. Negana to, į sodus ir vasarnamius galime pristatyti ir vandenį 1m3 plastikinėse talpose. Tai ypač patogu tiems, kurie neturėdami vandentiekio nenori patys pildyti didžiulių vandens rezervuarų, bet nori patogiai palaistyti šiltnamį, daržą,  ar panaudoti vandenį higienos palaikymo ir ūkio priežiūros reikmėms.“

SHARE Facebook Linkedin