5 klaidos sode rudenį – kam tarti griežtą „ne“ ir kaip nepakenkti augalams

Ruduo kasmet tampa iššūkiu sodininkams ir daržininkams, kuriems reikia ne tik spėti laiku nuimti derlių, bet ir paruošti žaliuosius plotus šaltajam sezonui, o kur dar standartinis klausimas – kur dėti susidariusius didelius kiekius žaliųjų atliekų. Atliekant rudens darbus neretai padaroma klaidų, kurios vėliau brangiai „kainuoja“ – vėliau tenka pavasarį ir vasarą atitaisyti augalams padarytą žalą. Trimis dažniausiai pasitaikančiomis klaidomis ir patarimais, kaip jų išvengti, dalijasi apželdinimo specialistas Tautvydas Gurskas ir Diana Lubė, „Ecoservice“ teritorijų priežiūros verslo direktorė.

1 klaida: pamirštama veja

Artėjant šaltajam sezonui būtina prisiminti taisykles, kurios padės augalams peržiemoti ir sveikiems pasitikti pavasarį. Viena iš dažniausių rudenį sodininkų daromų klaidų – netinkama vejos priežiūra. Nors vasarą veją prižiūri kiekvienas, rudenį į šį darbą dažnai numojama ranka. D. Lubė atkreipia dėmesį, kad vejos priežiūra rudenį turėtų nesibaigti iki iškrentant pirmajam sniegui. „Labai svarbu per žiemą ant vejos nepalikti nukritusių medžių lapų, nes jie sušutins veją ir pavasarį ši atrodys blogai. Dėl šios priežasties, paskutinį vejos pjovimą reikėtų atlikti lapkričio viduryje. Tuomet su žoliapjove ne tik nupjaunama žolė, bet ir surenkami nukritę lapai“, – dalijasi specialistė.

2 klaida: paliekamas mulčio sluoksnis

Artėjant šaltajam sezonui reikia nepamiršti apžiūrėti ir kieme augančių medžių. O ypatingai atidžiai tai reikia daryti, jei aplink augalus buvo naudojamas nupjautos žolės mulčias. Tiesa, jo palikti prie augalų visai žiemai šiukštu negalima. „Jei per vasarą mulčiavote nupjautą žolę, ją dėjote aplink vaismedžius ar vaiskrūmius, kad aplink juos neaugtų piktžolės, o iš nupjautos žolės pasišalinusios organinės medžiagos tręštų medį, tai rudenį storo mulčio sluoksnio reikėtų atsisakyti. Palikus storą nupjautos žolės sluoksnį aplink medžius, jame gali apsigyventi pelės, kurios gali pradėti graužti jūsų vaismedžius ir vaiskrūmius“, – sako T. Gurskas.

3 klaida: noras greitai sustiprinti augalus

Neretai galvojama, kad prieš žiemą vaiskrūmius ir vaismedžius reikia sustiprinti, tad į pagalbą pasitelkiamos trąšos. Visgi, anot T. Gursko, kai kuriais atvejais taip galima pakenkti augalui. „Trąšas rudenį naudoti galima, tačiau reikia žinoti, kokias. Rugsėjį galima rinktis kalio ar fosforo turinčias trąšas, bet jokiu būdu ne azotines. Rudenį tai yra taisyklė numeris vienas. Nei sodo vaismedžių, nei vaiskrūmių tręšti azotinėmis trąšomis negalima, nes jos skatina naujų ūglių susidarymą. O kas tuomet laukia? Vėstant orams augalas išleis naujus ūglius, o šie nušals, žievė bus nepasiruošusi žiemojimui, tad pavasarį turėsite nušalusį, ligotą augalą“, – pasakoja specialistas.

4 klaida: nustojama laistyti

Nors pasirūpinti trąšomis dažnas sodininkas nepamiršta net rudenį, taisyklė tinkamai laistyti augalus dažnai pasimiršta vos atėjus šaltajam sezonui. Kaip teigia T. Gurskas, vaismedžius, vaiskrūmius ir kitus augalus derėtų reguliariai laistyti ir rudenėjant. „Neretai tikima, kad ruduo ir taip lietingas sezonas, todėl laistyti nereikia. Visgi rudens sezonu augalai ruošiasi žiemojimui, tad maisto medžiagas iš lapų transportuoja į šaknis, o šiam procesui vykdyti reikalingas vanduo. Dėl šios priežasties, būtina stebėti, ar augalams pakanka drėgmės, – sako specialistas ir priduria, kad augalus reikia lieti ir prieš pat šalnas. – Paplitęs mitas, kad prieš šalnas augalų laistyti negalima, tačiau tai daryti būtina. Tuomet augalai mažiau nušals.“

5 klaida: žaliosios atliekos be vietos

Rudenėjant intensyviai tvarkant aplinką, susikaupia itin didelis žaliųjų atliekų kiekis. „Tiek augalinės kilmės maisto atliekos, tiek prižiūrint sodą gaunamos žaliosios atliekos, pavyzdžiui, lapai, šakos, gali tapti puikiausiomis trąšomis, tačiau nemažai žmonių nežino, ką ir kaip su jomis daryti“, – sako T. Gurskas.

Dėl šios priežasties neretai žaliosios atliekos atsiduria bendrųjų atliekų konteineriuose. Vis dėlto D.Lubė pabrėžia, kad žaliųjų atliekų mesti į buitinių ar pakuočių atliekų konteinerius negalima – padarius tokią klaidą, viso konteinerio atliekos gali likti neišvežtos. „Mesti žaliųjų atliekų į mišrių komunalinių ar pakuočių atliekų konteinerius negalima. Visų pirma, tokios atliekos užteršia popierių ir pakuočių atliekas, dėl ko jos gali tapti netinkamos perdirbimui. Taip pat pradeda pūti ir aplink skleisti blogą kvapą. Dar viena žala – žaliosios atliekos greičiau perpildo konteinerius, dėl to dažniausiai kitos atliekos pradedamos krauti šalia“, – sako „Ecoservice“ teritorijų priežiūros verslo direktorė.

Geriausia praktika, kai visos žaliosios atliekos yra kompostuojamos ir vėliau panaudojamos. „Visada sakau, kad rimtam daržininkui ar sodininkui kompostinė yra būtina, nes čia gali pasidaryti gamtinių trąšų už dyką. Į kompostinę galima mesti visas žaliąsias atliekas – į ją gali keliauti ir po rudeninio genėjimo likusios susmulkintos šakelės, nupjauta žolė, tiek augalinės kilmės maisto atliekos. Tiesa, į kompostinę nereikėtų mesti mėsos, žuvies atliekų, nes jos gali privilioti musių, skleisti blogą kvapą“, – dalijasi T. Gurskas.

Vis dėlto, rudenį žaliosios atliekos kompostines taip pat pripildo labai greitai. Pasak D. Lubės, tiek nenorintys ar neturintys galimybės kompostuoti, tiek savo kompostines jau perpildę asmenys aplinkos tvarkymo darbų metu susikaupusias žaliąsias atliekas gali patys pristatyti į biologiškai skaidžių atliekų surinkimo aikšteles arba jas kaupti didmaišiuose. Šie užima mažai vietos, todėl puikiai tinka neturintiems vietos žaliųjų atliekų konteineriui. „Didmaišis atlaiko iki 800 kg svorį, todėl, jei kieme žaliųjų atliekų kaupiasi greitai ir daug, galima naudoti net kelis tokius maišus vienu metu. Pripildžius didmaišį, šis bus išvežtas“, – sako pašnekovė.