95 proc. oro taršos palieka naudojama kosmetika

Gyventi taip, kad nekenktum gamtai, daugeliui tampa įpročiu – pamažu jis žengia į grožio sritį. Tyrimai rodo, kad net 95 proc. anglies dioksido pėdsako, kurį palieka kosmetikos ir higienos priemonės, atsiranda jas naudojant, o ne gaminant. Daugelyje šių produktų augalines priemones yra pakeitę naftos subproduktai. Ekologiško SPA specialistė Sigita Indriuškaitė teigia, kad masažams, odos ir kūno puoselėjimo procedūroms puikiai tinka visiškai natūralūs, gamtoje randami produktai ir vis daugiau žmonių juos renkasi.

Vietoj cheminių priemonių

Ekologiško SPA tikslas – suteikti grožio ir kūno puoselėjimo procedūras nenaudojant cheminių kosmetikos ir kūno priežiūros priemonių. Jose – tik pigesni pakaitalai natūraliai gamtoje randamiems augalams. Grožį puoselėti nuo seno padeda vaistažolės, augančios Lietuvos pievose, žolelių mišinius ir iš jų pagamintus eterinius aliejus galima pasitelkti odą raminantiems ir detoksikuojantiems kūno įvyniojimams ir šveitimams.

„Net ir malonumas šiais laikais turi būti tvarus ir ekologiškas, kad žmogaus veikla nekenktų gamtai. Taip vėl grįžta tradicinės liaudies medicinos naudotos priemonės ir išmintis – procedūrų metu naudojamos raminančios ir nuo uždegimų apsaugančios ramunėlės, kvapnūs ir nuo plaučių ligų ginantys čiobreliai, teigiamą poveikį odai turinčios jonažolės, dilgėlės, aviečių lapai, ąžuolo, spygliuočių tepalai“, – teigia S. Indriuškaitė, SPA „Amber Palace“ specialistė.

Masažams ir kūno įvyniojimams naudojamas ir bičių medus. Anot S. Intriuškaitės, medaus masažas efektyviai valo odą, padidina jos elastingumą, sugeria toksinus, mažina uždegimą. Vyresniems žmonėms medus tinka ir dėl to, kad malšina skausmą. Masažai su medumi padeda gydyti vegetacinės-kraujagyslinės distonijos, bronchito, pneumonijos ligas, stiprina imuninę sistemą. Medaus procedūros teikia ir malonumą – šildo kūną ir padeda atsipalaiduoti.

„Grožio ir kūno puoselėjimo procedūros su vaistažolėmis ir medumi neturėtų būti vienkartinės – jas galima kasdien atlikti namuose – įtrinti kūną medumi, eteriniais aliejais, žolelių mišiniu, pasidaryti savimasažą. Puikiai tinka ir į drobinius maišelius sudėtos vaistažolės ar jų mišiniai – juos pašildžius reikėtų dėti ant kūno, tai suaktyvina kraujotaką, įkvepiamos dalelės padeda sveikatai“, – dalijasi S. Indriuškaitė.

Gyvybės eliksyras

Gintariniai karoliai pasipuošti – įprasta, tačiau S. Indriuškaitė atkreipia dėmesį, kad iš pušų sakų prieš tūkstantmečius susiformavęs akmenėlis vertingas ir dėl savo atpalaiduojančių, valančių, stiprinančių organizmą savybių: „Gintarą naudojame odos priežiūrai, jis padeda atsikratyti inkštirų, mažinti odos uždegimą. Iš smulkinto gintaro pagaminame pastą – ji padeda odą nušveisti, atsikratyti negyvų ląstelių, oda tampa skaisti, švytinti, atrodo jaunesnė. Galima sakyti, kad gintaras yra tikras gyvybės eliksyras.“

Teigiamų savybių turi ir nesmulkintas gintaras – nepoliruoto gintaro gabalėliai masažų metu naudojami kaip šilti akmenys. S. Indriuškaitė pasakoja, kad masažuojant ant nugaros dedamas pašildytas gintaras padeda skaudantiems sąnariams ir stuburui atsipalaiduoti, pagerina žmogaus savijautą, be to, estetiškai atrodo, o sakoma, kad grožis taip pat gydo ir teikia malonumą.

Jodas – tik prie Baltijos?

S. Indriuškaitė teigia, kad ekologinės idėjos sparčiai veržiasi ir į sveikatos sritį, žmonės stengiasi galvoti apie gamtos apsaugą. Gamtai nekenkia ir sveikatinimasis būnant gamtoje – judėjimas, fizinis aktyvumas, mankšta gryname ore, pasivaikščiojimas teigiamai veikia sveikatą.

„Prie jūros atvykstame ne tik pailsėti, bet ir pasijusti sveikesniais – kvėpavimas druskingu, jodo prisotintu oru turi teigiamą poveikį sveikatai. Pajūryje jodo koncentracija ore – net šimtą kartų didesnė nei kitur, o Baltijos jūra šiuo žmogui naudingu mikroelementu yra ypač turtinga, prie kitų Europos žemyną skalaujančių jūrų jo yra kur kas mažiau. Jodas pagerina širdies ir kraujagyslių, skydliaukės, kvėpavimo takų veiklą, todėl pasivaikščiojimas pajūrio gamtoje taip pat yra puikiausias SPA kūnui ir sielai“, – komentuoja S. Indriuškaitė.