Alergija, atostogos ar atsakomybės baimė? Dažniausios priežastys, kodėl po Kalėdų keturkojai grįžta į prieglaudą

„Ieškome dovanos draugei, seneliui ar vaikams“ – tokių prašymų prieglaudos sulaukia kone kiekvieną šventinį laikotarpį. Deja, vos šventėms praėjus, šios „dovanos“ grįžta atgal į prieglaudas ar paliekamos gatvėse. Norėdamos apsaugoti globojamus augintinius, prieglaudos imasi ir drastiškų sprendimų – šventiniu laikotarpiu apskritai jų nedovanoti. Nors gyventojų supratimas, jog keturkojis nėra tik miela dovana, o įsipareigojimas 10–20 metų auga, prieglaudų savanoriai kasdien susiduria ne tik su šventine idile, bet ir skaudžiomis globotinių istorijomis.

Augintinis į namus – tik gerai apgalvojus

Kaip pastebi organizacijos „SOS gyvūnai“ projektų koordinatorė Ieva Rakauskaitė, į prieglaudas patenkančių keturkojų skaičius nemažėja, o dauguma – perpildytos ištisus metus. Laikotarpis po švenčių – ne išimtis.

Kokios dažniausios priežastys, dėl kurių artimiesiems padovanoti augintiniai grąžinami į prieglaudą? Priežasčių, pašnekovės žodžiais, yra įvairių, ne visi žmonės, jausdami kaltę ir gėdą, įvardija tikrąsias. Gyvūnai grįžta, staiga ištikus alergijai, mirus šeimininkams, gyvūnui susirgus liga, kurios gydymas reikalauja didelių išlaidų. O kartais dėl to, jog tiesiog nusibodo. „Visas šias priežastis sieja žmogaus abejingumas ir neatsakingumas“, – apgailestavo I. Rakauskaitė.

Pašnekovė pataria: jei noras turėti augintinį atsirado tik per Kalėdas – neskubėkite ir pagalvokite dar kartą. Duokite sau laiko, atvažiuokite į prieglaudą pasavanoriauti, pavedžioti šunų. Pagalvokite, ar turėsite pakankamai finansų tuo atveju, jei gyvūnas susirgtų, kam paliktumėte augintinį išvykdami, ar turėsite laiko šuns dresūrai.

Prieglaudoje nuolat globojami bent pusantro šimto keturkojų, kuriais būtina rūpintis kiekvieną dieną, todėl tiek neabejingų žmonių, tiek verslų pagalba joms – ypač svarbi, ir ne tik šventiniu laikotarpiu. „Kiekviena partnerystė mums padeda skleisti žinią apie gyvūnų gerovę ir tikėti, jog vieną dieną keturkojų ateitis bus šviesi. „Kormotech“ – įmonė, kuri ne tik palaiko mūsų misiją, padeda, jog prieglaudoje gyvenantys keturkojai būtų kur kas sotesni, kartu tai – puikus socialinės atsakomybės pavyzdys kitiems“, – sakė I. Rakauskaitė.

Priežasčių atsisakyti augintinio – ne viena

Kėdainiuose įsikūrusios viešosios įstaigos „Miesto rainiukai“ savanorė Smiltė Medelytė pasakojo, jog prieš Kalėdas išties padaugėja skambučių – žmonės ieško naujo augintinio. Dažniau pranešama ir apie gatvėse rastus benamius katinus.

Kai kurie, atvykę į prieglaudą, dar bando slėpti, kad nori katino dovanai, kiti tą pasako tiesiai šviesiai. „Mes turime tokią taisyklę – šventiniu laikotarpiu katinų nedovanojame – taip stengiamės gyvūną apsaugoti, kad jis vos pasibaigus šventiniam šurmuliui neatsidurtų gatvėje“, – paaiškino S. Medelytė.

Paklausta, kodėl žmonės grąžina pasiimtą gyvūną, pašnekovė išskyrė dvi priežastis: pirmoji – katinas šlapinasi ne vietoje, antroji – per daug bėgioja ir kelia per didelį triukšmą.

„Kiekvienam rekomenduoju gerai pagalvoti ir nepriimti spontaniško sprendimo. Gyvūnas nėra žaislas, kurių galima nusipirkti prekybos centruose. Tai – gyva būtybė, turinti jausmus, tik negalinti jų išreikšti žodžiais“, – kalbėjo savanorė.

Kadangi prieglauda veikia kelerius metus, o globotinių skaičius nemažėja, kiekviena pagalba ėdalu gyvūnams leidžia išgelbėti dar vieną gyvybę – apmokėti daugiau veterinarijos paslaugų.

Ėdalą katėms ir šunims gaminanti įmonė „Kormotech“ ne tik teikia paramą ėdalu prieglaudoms, bet ir kviečia kartu dalyvauti renginiuose – supažindinti žmones su jų veikla ir skleisti žinią, kad gyvūnas – nėra žaislas, jis šeimos narys.

„Kuriame produktus iš meilės gyvūnams – tai yra mūsų pažadas ir nuolatinė atsakomybė, kurios laikomės. Turime svajonę, kad vieną dieną visi gyvūnai turėtų namus. Kol tai taps realybe, stengiamės atsiliepti į pagalbos prašymus tų, kurie jais rūpinasi. Mūsų parama – ne tik ėdalas, leidžiantis prieglaudoms pasirūpinti savo globotiniais, bet ir pagalba laikiniems globėjams, kurie dovanoja šilumą ir viltį namų laukiantiems keturkojams. Tai yra mūsų žmogiškumo išraiška“, – sako UAB „Kormotech“ direktorius Andrii Bereziukas.

Požiūris į augintinius keičiasi?

Kėdainiuose veikiančios VšĮ Gyvūnų gerovės tarnybos „Pifas“ direktorė Greta Linkė kalbėjo, jog prieš kelerius metus sulaukdavo nemažai prašymų priglausti kuo mažesnį ir gražesnį gyvūną. „Žmonės tuomet tiesiog tiesiai šviesiai sakydavo, kad nori dovanos draugei, seneliams ar vaikams. Pastaruoju metu situacija keičiasi, visuomenė vis labiau sąmoningėja – praėjusiais metais nebuvo nė vieno prašymo gyvūno paimti būtent per šventes. Pastebime ir tai, jog anksčiau per metus grąžindavo iki dešimties iš prieglaudos paimtų gyvūnų. Šiemet grąžino vieną mūsų globotinį. Tikiu, kad žmonės sprendimą iš prieglaudos pasiimti augintinį priima labiau apgalvoję, pasiruošę ir pasidomėję“, – kalbėjo G. Linkė.

Kokių pasiteisinimų prieglauda yra sulaukusi iš nusprendusių grąžinti gyvūną? Pasak pašnekovės, yra du pagrindiniai – prasidėjusi alergija ir išvykimas į užsienį. Yra buvę atvejų, kai naujieji šeimininkai atsisakė gydyti susirgusį gyvūną ir jį grąžino į prieglaudą. Arba situacijų, kai atvežė prieš išvykdami atostogų, nes suprato, jog neturi, kur jo palikti.

Pats priglaudęs du katinus A. Bereziukas tiki, jog žmonių, atsakingai priimančių sprendimus globoti gyvūną, daugės, o augintinių dovanojimo švenčių proga įprotis galutinai išnyks. Keičiant požiūrį į gyvūną ne kaip į nuosavybę, bet kaip šeimos narį, prisideda ir prieglaudų, ir socialiniai atsakingo verslo socialinės iniciatyvos, pavyzdžiui, „Kormotech“ Lietuvoje bei Ukrainoje vykdoma kampanija „Gyvūnai – ne dovana“ bei augantis pačių gyventojų sąmoningumas.

Pasidalinti: