Antros pakopos pensijos pinigai gali „virsti oru“: kokių klaidų nedaryti?

Jau netrukus kone 1,4 mln. lietuvių galės priimti sprendimą kaip elgtis su antroje pensijų pakopoje sukauptais pinigais. Ekspertai vieningi: blogiausias sprendimas – visus ateities pensijos pinigus išleisti šiandienos poreikiams. Kokių klaidų nedaryti, kad keliolika metų pensijai kaupti pinigai, atsidūrę sąskaitoje, nevirstų oru?

Atgaus ne visą sumą

Pasak „Compensa Life“ Verslo plėtros vadovo Mariaus Dubnikovo, nors apsispręsti likti ar pasitraukti iš antros pensijų pakopos bus galima iki pat 2027-ųjų pabaigos, pirmieji prašymai pensijų kaupimo bendroves pasieks jau sausį ir vasarį. Dalis žmonių jau iš anksto planuoja, kur panaudos tarsi iš niekur gautus pinigus. Taigi, „iš oro“ gauti būsimos pensijos pinigai, juos išleidus vartojimui, kone akimirksniu išgaruos.

Pašnekovas priminė, jog, priešingai nei daugelis mano, visos antroje pensijų pakopoje sukauptos sumos atsiimti nepavyks – iš jos reikia atimti „Sodros“ ir valstybės įmokas. Ši suma grįžtų atgal į „Sodrą“ ir virstų apskaitos vienetais. Pasak M. Dubnikovo, yra manančių, jog tokiu būdu įgautų pranašumą prieš tuos, kurie nekaupė antroje pensijų pakopoje, be to, galėtų pasididinti ateities pensiją.

Finansų maklerio įmonės „AIM Invest“ steigėjas ir prezidentas Mindaugas Vaičiulis dalies lėšų grąžinimą į „Sodrą“ vertina teigiamai, tačiau jam nerimą kelia neigiamos šalies demografinės prognozės ir abejonės, ar iš tiesų pensijos ir toliau galės augti tiek, kiek auga šiuo metu. Pasirinkusieji kaupti antroje ar trečioje pensijų pakopoje, ateities pensijai kaupia papildomai, tačiau ir šių sumų oriai pensijai gali neužtekti.

Lėšas atsiims, o kas toliau?

Įvairios apklausos rodo, jog iš antros pensijų pakopos planuoja pasitraukti 40–60 proc. žmonių. Nutraukiant kaupimą, maždaug trečdalis antroje pensijų pakopoje sukauptos sumos grįš į „Sodrą“. Kyla klausimas, kaip elgtis su likusiomis lėšomis.

„Kaip parodė Estijos pavyzdys, dalis žmonių, atsiėmusių pinigus, grąžino paskolas, pirko įvairius daiktus, kartu augo akcijų rinka. Investavimas – mūsų gerovės pagrindas, todėl bent dalį pinigų investuoti būtina. 10–20 metų kauptą sumą išleisti maistui, kasdieninėms prekėms, prisipirkti daiktų, kurie po kelerių metų bus arba sugedę, arba pasenę, būtų trumparegiškas sprendimas. Rekomenduočiau investuoti visus atsiimtus pinigus, kartu suprantu, jog to nebus, nes, sąskaitoje atsiradus didelei pinigų sumai, atsiras ir neįgyvendintų planų ar svajonių“, – komentavo M. Vaičiulis.

Apsisprendus antroje pakopoje sukauptus pinigus investuoti, galimi skirtingi investavimo scenarijai: trečia pensijų pakopa, investicinis gyvybės draudimas, akcijos, obligacijos, investicijos į nekilnojamąjį turtą. „Viena galimų rekomendacijų – nusipirkti vieną investicinį fondą, pavyzdžiui, akcijų fondą. Jeigu akcijų fondo rizika yra pernelyg aukšta, nes plačiai diversifikuotas pasaulio akcijų fondas per dideles krizes paprastai nukrenta per pusę, egzistuoja mišrūs – akcijų ir obligacijų – fondai“, – paaiškino M. Vaičiulis.

M. Dubnikovas sutinka, jog vienas plačiai diversifikuotas pasaulio akcijų fondas jau yra pakankamas. Pasirinkus daugiau akcijų, rizika nesumažėja, tačiau atsiranda papildomas administravimo krūvis.

Kartu ekspertai primena, jog investavimas – ilgalaikis procesas, tačiau prieinamos net ir trumpesnio laiko investicijos. Pavyzdžiui, indėliai. Jei planuojama investuoti bent 5 metus, portfelį rekomenduojama dėlioti iš vidutinės rizikos akcijų, obligacijų. Kalbant apie dešimtmetį ar ilgesnį laikotarpį, verta svarstyti didesnės rizikos akcijų fondus.

Kam reikalingas anuitetas?

Dalis lietuvių sprendimą pasitraukti iš antros pensijų pakopos motyvuoja pensijų anuiteto, kuris apipintas daugybe mitų ir abejonių, baime. M. Dubnikovas sutinka, jog anuitetas daugeliui – tarsi burtažodis, ir jis pats sulaukia klausimų, kam ši paslauga gali būti aktuali.

„Jei antroje pensijų pakopoje sukauptos sumos, išėjus į pensiją, nebus galima atsiimti iš karto, reikės įsigyti anuitetą. Pavyzdžiui, jei bus sukaupti 50 tūkst. eurų, už juos būtų perkamas anuitetas. Ši suma atiteks „Sodros“ Pensijų anuitetų fondui, kuris likusį gyvenimą kas mėnesį mokės tam tikrą sumą. Kita anuiteto rūšis – paveldima. Vadinasi, nuo 65 metų iki 85 metų žmogui būtų mokamas anuitetas, o jeigu jis mirtų anksčiau, tuomet anuiteto likutis atitektų paveldėtojams“, – paaiškino M. Vaičiulis.

Priminė, kaip apsisaugoti nuo sukčių

M. Dubnikovas atkreipė dėmesį: artėjant datai, kada bus galima teikti paraiškas atsiimti antroje pensijų pakopoje sukauptas lėšas, viešojoje erdvėje jau galima išgirsti pasiūlymų apie ypatingas investavimo galimybes be jokios rizikos. Prognozuojama, jog atsiras siūlančių pinigus iš antros pensijų pakopos atsiimti greičiau ar didesnę sumą nei numatyta. Kaip nepakliūti į sukčių spąstus?

„Jei žmonės anksčiau nėra investavę, paaiškinti jiems, kas yra investavimas, kaip jis padeda užsitikrinti finansinį stabilumą, sukaupti reikalingas sumas, kartu – kokios jo rizikos, labai sudėtinga. Kai pasižiūri, kokiomis sumomis iš gyventojų išviliojami pinigai, atrodo, kad sukčiai sugeba žmones įtikinti atiduoti jiems pinigus“, – kalbėjo „Compensa Life“ Verslo plėtros vadovas.

Pasak M. Vaičiulio, jei jums siūlo kasmetinę 20 proc. grąžą ir sako, jog rizika beveik nulinė, tai yra sukčius. Įprastai, sukčiai pasikaustę psichologiškai. Išgirdus pasiūlymą ypač sėkmingai investuoti, labai svarbu neskubėti, paprašyti laiko pagalvoti – kartais bent penkių minučių pertrauka gali išgelbėti jūsų santaupas“, – atkreipė dėmesį ekspertas.

M. Dubnikovo žodžiais, vien tai, jog kone 60 proc. žmonių svarsto pasitraukti iš daugiau nei dvidešimtmetį veikiančios antros pensijų pakopos, rodo, jog finansinio raštingumo kova buvo pralaimėta, kitaip, gyventojų sprendimai būtų kitokie.

„Priėmus sprendimą pasitraukti iš pensijų sistemos, atsakomybė už pajamas būsimoje pensijoje tenka pačiam gyventojui. Todėl būtina pasidomėti galimybėmis investuoti savarankiškai. Jei nesate tikri, kurie finansiniai instrumentai galėtų būti aktualūs, konsultacijos kreipkitės į licencijuotas kompanijas: gyvybės draudimo bendroves, pensijų fondų valdymo kompanijas, finansų maklerio įmones, bankus“, – priminė pašnekovas.

Ar Lietuvoje daugėja investuojančiųjų? „Kiekvienais metais Lietuvos banko skelbiama statistika nuteikia pozityviai – investuotojų skaičius auga keliasdešimt procentų. Tiesa, didžioji dalis jų – jauni žmonės. Kita vertus, investuoti rekomenduojama pradėti vos gavus pirmąjį atlyginimą“, – paaiškino finansų maklerio įmonės „AIM Invest“ steigėjas ir prezidentas.

Beje, pasigirsta nuogąstavimų, ar iš antros pensijų pakopos pasitraukus, kaip prognozuojama iki 60 proc. žmonių, sistema liks stabili.

„Pensijų fonduose yra sukaupta apie 10 milijardų eurų. Jei pasitvirtintų grėsmingasis scenarijus, kad iš sistemos pasitrauks pusė kaupiančiųjų, ar likę 5 milijardai maža suma? Pensijų fondai net ir po reformos veiks sėkmingai – dėl to neabejoju“, – komentavo pašnekovas

Pasidalinti: