Atsiėmėte pinigus iš antros pensijų pakopos – kas toliau? Ekspertai įspėja apie dažniausią klaidą

Balandžio viduryje pirmieji pasitraukusieji iš antros pensijų pakopos jau sulaukė atsiimtų lėšų – bendra suma siekia kone 4 mlrd. eurų. Praėjusį savaitgalį ne vienas pastebėjo didesnes eiles prekybos centruose, o socialiniuose tinkluose žmonės aktyviai dalijosi savo pirkiniais. Tiesa, dalis gyventojų vis dar neturi aiškaus plano, ką su atsiimtomis lėšomis daryti toliau. Vis dažniau kyla klausimas – ar keli tūkstančiai eurų, sukauptų antroje pensijų pakopoje, iš tiesų yra nereikšminga suma?

Ekspertai pabrėžia: įsitikinimas, jog nedidelė suma pensijoje nepadės, todėl geriausia pinigus išleisti šiandien, yra klaidingas – net ir nedidelės sumos, investuojamos ilguoju laikotarpiu, gali tapti reikšmingu finansiniu pagrindu.

Blogiausia – sprendimas be tolesnio plano

Pasak ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto finansų lektorės dr. Astos Klimavičienės, antra pensijų pakopa nėra greito praturtėjimo instrumentas, todėl sukaupta kelių tūkstančių eurų suma yra visiškai normali, ypač jauniems žmonėms, kurie sistemoje dalyvauja neilgai.

Ekonomistas Marius Dubnikovas atkreipė dėmesį, jog daug žmonių į antros pensijų pakopos sistemą buvo įtraukti vyresnio amžiaus, todėl keliasdešimt eurų prie jau gaunamos ar būsimos pensijos jiems šiandienos perspektyvoje atrodo per menka suma. „Investavimo grąža susijusi su ilgu 20–50 metų siekiančiu laikotarpiu. Teigiantys, jog antroje pensijų pakopoje sukauptos sumos nėra reikšmingos ir pensijoje mažai gelbės, sistemoje tiesiog išbuvo per trumpai“, – įsitikinęs M. Dubnikovas.

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto finansų lektorės žodžiais, pagrindinė klaida – iš antros pensijų pakopos atsiimti pinigus be aiškaus plano, ką daryti toliau, mat tokiu atveju atsiimtos lėšos, tikėtina, virs trumpalaikiais pirkiniais, o ne ilgalaike finansine nauda.

„Labai svarbu, ar žmogus nutraukęs sutartį aiškiai supranta savo sprendimo pasekmes – kiek lėšų atgaus, kaip tai paveiks būsimą pensiją, ir ar iš tiesų šie pinigai jam buvo reikalingi būtent dabar. Nustebčiau, jeigu didelė dalis iš nusprendusių pasitraukti pirmąjį ketvirtį būtų įvertinę finansines pasekmes“, – „Compensa Life“ tinklalaidėje „Daugiau nei finansai“ komentavo A. Klimavičienė.

Kokiais atvejais pasitraukimas iš antros pensijų pakopos gali būti pateisinamas? Ekspertės žodžiais, tik išskirtiniais: jei reikia padengti brangius kreditus, žmogus susiduria su rimtais finansiniais sunkumais arba turi aiškų planą, kur sukauptas lėšas investuos toliau.

Prognozuojama, jog, papildomai nekaupiant, senatvėje gali tekti išgyventi vos už 40 proc. ar dar mažiau dabar vidutiniškai gaunamo atlyginimo.

Lietuvos banko skaičiavimais, nutraukus kaupimą antroje pakopoje, žmogus, šiandien uždirbantis 1200 eurų „į rankas“, senatvėje, skaičiuojant šiandienos pinigais, vietoje 700 eurų (jei dalyvautų antroje pakopoje) galėtų tikėtis tik maždaug 500–550 eurų pensijos. Nekaupdami lėšų ateičiai, žmonės rizikuoja likti priklausomi nuo valstybės ir artimųjų.

Kaip suvaldyti rizikas?

Pasak A. Klimavičienės, taupymas prasideda ne nuo didelių sumų, o nuo įpročio: net ir skiriant apie 10 proc. pajamų jau kuriamas finansinis pagrindas ateičiai. Svarbiausia – nuoseklumas ir gebėjimas augant pajamoms ne tik didinti išlaidas, bet ir išlaikyti discipliną investuoti.

Vertinant šių dienų situaciją finansų rinkose, sprendimas pasitraukti iš antros pensijų pakopos neturi būti skubotas – priešingai, jis gali tapti proga suvaldyti riziką. Turint omenyje pastarųjų mėnesių aktualijas, kai rinkos svyruoja reaguodamos į įtampą Artimuosiuose Rytuose, dalis gyventojų, pateikusių prašymus dar sausį, pastebėjo, kad jų sukaupta suma iki išmokėjimo pirmojo ketvirčio pabaigoje pasikeitė. Tokie „kalneliai“ primena esminę taisyklę: kai laiko horizontas trumpėja, svarbiausia tampa ne grąža, o stabilumas.

Tokioje situacijoje vienas racionaliausių žingsnių – įsivertinti, kur šiuo metu kaupiate: kadangi dauguma fondų veikia pagal gyvenimo ciklo principą, jų rizika skiriasi priklausomai nuo investavimo etapo. Jei nusprendėte pasitraukti ir jūsų lėšos laikomos fonde, kuris aktyviai investuoja į akcijas, logiška svarstyti perėjimą į konservatyvesnį, turto išsaugojimo fondą, kuriame didžiąją dalį sudaro obligacijos. Nors per kelis mėnesius tai greičiausiai neatneš papildomos grąžos, tačiau sumažins svyravimų riziką, o būtent stabilumas trumpuoju laikotarpiu tampa svarbiausiu tikslu.

Investicija į nekilnojamąjį turtą – ekspertų verdiktas

„Turime sukaupę apie 7 tūkst. eurų antroje pakopoje ir dar 8 tūkst. santaupų. Ar verta šiuos pinigus atsiimti ir panaudoti pradiniam būsto įnašui?“ – toks klausimas šiandien vis dažniau tampa ne teoriniu, o labai praktiniu sprendimu jaunų žmonių finansuose.

Pasak A. Klimavičienės, būsto pirkimas dažnai – ne vien finansinis, bet ir emocinis sprendimas, ypač kai jis atrodo kaip natūralus žingsnis į priekį.

Ekspertė pabrėžia, kad jeigu būstas yra aiškus tikslas ir nenorima laukti kelerių metų, kol pavyks sukaupti reikiamą sumą pradiniam įnašui, sprendimą atsiimti antroje pensijų pakopoje sukauptas lėšas panaudoti pradiniam įnašui galima svarstyti, papildomai susidėliojant planą, kaip ilgalaikiams finansiniams tikslams kaupti ar investuoti toliau.

Tuo tarpu M. Dubnikovas atkreipia dėmesį, kad būsto pirkimas šiandien gali būti vertinamas ir kaip finansinis svertas – ypač po Lietuvos banko sprendimo, jog nuo rugpjūčio pradinis įnašas pirmajam būstui mažėja iki 10 proc.

Kur investuoti nedideles sumas?

A. Klimavičienė paaiškino, jog nusprendus investuoti savarankiškai vidutines ar mažas pajamas gaunantiems žmonėms pradėti reikėtų ne nuo grąžos ar instrumentų, o nuo finansinio stabilumo – pirmiausia įsivertinti, ar turima bent minimali „pagalvė“, kuri leistų padengti 1–2 mėnesių išlaidas.

Toliau, anot ekspertės, būtina turėti aiškų tikslą – pinigai yra tik priemonė, todėl verta nuo svajonių pereiti prie konkrečių tikslų: trumpalaikių, vidutinio laikotarpio ir ilgalaikių. Tai padeda suprasti, kiek laiko galima skirti investavimui ir kokia rizika yra priimtina, nes būtent laikas tampa vienu svarbiausių investuotojo sąjungininkų.

Galiausiai ji pabrėžia, kad rizikos suvokimas yra psichologinis dalykas – teoriškai investuotojai dažnai sutinka su svyravimais, tačiau praktikoje net menkiausias kritimas gali sukelti nerimą. Todėl svarbu investuoti tik į tai, kas suprantama, ir pasirinkti strategiją, kuri atitinka ne tik finansinius tikslus, bet ir žmogaus emocinį komfortą.

Tik ilgalaikis nenutrūkstamas investavimas, pavyzdžiui, antra ar trečia pensijų pakopa, investicinis gyvybės draudimas ar kiti instrumentai, galiausiai leidžia pasinaudoti vadinamuoju sudėtinių palūkanų efektu, kai pinigai ima uždirbinėti pinigus.

Pasidalinti: