Dviguba kaina už teisėtą veiklą: kas iškreipia automobilių atliekų rinką?
5/29/2026
Lietuvoje kasmet išardoma apie 50–60 tūkst. tonų senų automobilių. Juos išardžius susidaro daugiau negu 12 tūkst. tonų nevertingų atliekų – aušinimo ir stabdžių skysčių, panaudotos alyvos, filtrų, plastiko, gumos, stiklo, salono apdailos ir kitų dalių, kurių sutvarkymas kainuoja. Būtent čia ilgą laiką slypėjo problema: dalis automobilių ardytojų rinkosi paprastesnį kelią, todėl atliekos keliaudavo į sąvartynus, mišrių atliekų konteinerius, pakeles, miškus ar net būdavo deginamos.
Kas pasikeitė šiais metais?
Šiemet įsigaliojęs automobilių gamintojų ir importuotojų atsakomybės principas iš esmės pakeitė situaciją. Visi naujų ir naudotų automobilių pardavėjai, įvežantys ir Lietuvoje parduodantys M1 ir N1 klasės transporto priemones, tapo atsakingi už vertės neturinčių arba neigiamą vertę turinčių senų automobilių atliekų surinkimo ir sutvarkymo sistemos sukūrimą, veikimą, finansavimą bei visuomenės švietimą.
Pirmąjį šių metų ketvirtį sukurta efektyvi, aplinkosaugos reikalavimus atitinkanti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo sistema, kurios pagrindinis tikslas – užtikrinti atliekų surinkimą, perdirbimą ir Europos Sąjungos bei Lietuvos Vyriausybės nustatytų atliekų tvarkymo užduočių vykdymą: pakartotinai panaudoti, panaudoti ir perdirbti automobilių ardymo atliekas.
Užduotys vykdomos per neigiamą vertę turinčių arba jos atliekų surinkimą ir perdirbimą, kurį finansuoja ir organizuoja transporto priemonių gamintojai ir importuotojai. Kaip veikia sistema? Licencijuotos organizacijos sudaro sutartis su senų automobilių ardytojais ir organizuoja bei finansuoja neigiamą vertę turinčių arba vertės neturinčių atliekų, tokių kaip plastikai, stiklas, panaudota alyva ir pan. tvarkymą.
Aplinkosauginis sistemos rezultatas
Per pirmuosius tris mėnesius su tvarkytojais jau sudaryta daugiau negu 230 sutarčių, o sistemai įsibėgėjus, kas mėnesį planuojama išvežti apie 1000 tonų vertės neturinčių atliekų jų perdirbimui ar kitokiam naudojimui. Tai reiškia, kad surinktos atliekos rūšiuojamos ir perdirbamos gaminant naujus produktus, jos nepasiekia sąvartynų, o atliekų tvarkymo užduotys pagaliau pradedamos įgyvendinti realiai. Po perdirbimo susidariusios atliekos panaudojamos energijai gauti, iki 0,5 proc. panaudoti netinkamų atliekų šalinamos sudeginant.
Svarbu ir tai, jog taupomi gamtos ištekliai, iki minimumo sumažinta aplinkos taršos atliekomis galimybė. Galiausiai – taikoma nulinė tolerancija ardymo atliekų šalinimui sąvartyne.
Ekonominis sistemos rezultatas
Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) direktorės Astos Pakštaitės-Marcinkienės teigimu, šios sistemos ekonominis rezultatas – kuriamos sąžiningesnės konkurencinės sąlygos rinkoje.
Legaliai veikiantys ardytojai turi daugiau galimybių konkuruoti su šešėline rinka – nelegaliais ardytojais ir gyventojams mokėti didesnę kainą už seną automobilį.
Kartu veikianti sistema reiškia ir platesnę naudą ekonomikai – kuriamos darbo vietos, stiprinama žiedinė ekonomika ir efektyviau naudojami ištekliai, iš atliekų gaminami produktai.
Svarbu pabrėžti, kad gamintojai ir importuotojai neturi pareigos finansuoti ENTP ardymo metu susidarančių ir teigiamą rinkos vertę turinčių atliekų (pavyzdžiui, metalų) tvarkymo, pakartotiniam naudojimui skirtų atsarginių dalių grąžinimo į rinką ar pačios automobilių ardymo veiklos.
Kas vis dar kelia iššūkių?
Nepaisant akivaizdžios pažangos, esminė problema niekur nedingo – dalis rinkos dalyvių vis dar lieka už sistemos ribų. Dėl to sąžiningai pareigas vykdantiems verslams tenka neproporcingai didelė finansinė našta, iškraipoma konkurencinė aplinka. Kitaip tariant, tie, kurie finansuoja automobilių atliekų tvarkymą, faktiškai moka ir už savo atsakomybę, ir už kitų vengimą ją prisiimti.
Lietuvos kelių transporto priemonių registre 2025 m. sausio–gruodžio mėnesiais pirmą kartą įregistruota daugiau kaip 212 tūkst. M1 ir N1 transporto priemonių. Organizacijų nariai deklaravo daugiau nei 87 tūkst. Per pirmuosius tris šių metų mėnesius įregistruota daugiau kaip 47 tūkst. transporto priemonių.
Kaip pabrėžia GIA direktorė A. Pakštaitė-Marcinkienė, sistemos principas paprastas: gamintojo ir importuotojo skiriamos lėšos atliekų tvarkymui daugiausia priklauso nuo bendro pareigas vykdančių asmenų skaičiaus. Kadangi tvarkomos visos atliekos, išlaidos dalijamos proporcingai pagal parduotus ir Organizacijai deklaruotus automobilius.
Svetainėje www.autotvarkymas.lt pateikta visa automobilių gamintojams ir importuotojams, autoservisams bei automobilių ardytojams aktuali informacija, padedanti sklandžiai vykdyti veiklą.