Kompiuterio klaviatūrą keičia kastuvas – ar nugara atlaikys?

Visą dieną dirbant prie kompiuterio, o vakare suskubus nukasti sniegą, neretai tenka skųstis nugaros skausmais ar patempimais, o rimtesniais atvejais prireikia vaistų ar gydytojo pagalbos. Nugaros skausmas – trečia dažniausia priežastis, kodėl kreipiamės į gydytoją. Kineziterapeutė Regina Nakrušienė sako, kad žmonės, susidūrę su nugaros skausmais, tikisi, kad masažai viską išspręs, nes tiesiog tingi patys dirbti: „Tenka juos nuvilti – tokiose situacijose dažniausiai gali padėti tik reguliari mankšta, pratimai, kuriuos žmogui reikia atlikti pačiam, kiekvieną dieną.“

Kaip technologijos kenkia nugarai?

Dažniausiai nugaros skausmai yra kitų dalykų pasekmė, pavyzdžiui, netaisyklingo sėdėjimo, laikysenos ar net kvėpavimo. Netaisyklinga vaikų laikysena prasideda dar mokyklos suole, o jos nekontroliuojant, nesprendžiant, tęsiasi ir kitais amžiaus periodais, o virš dvidešimties jau susiduriama su rimtomis problemomis.

„Be įprastų priežasčių, kurios sukelia nugaros skausmus, dabar stebima ir šiuolaikinė tendencija – technologijų įtaka sveikatai. Kreipiasi vis daugiau žmonių, susidūrę su kaklo problemomis, kurios atsirado dėl kalbėjimo telefonu. Ypač skundžiasi tie, kurie kalba, laikydami pečiu prispaudę telefoną. Tai labai kenkia kaklo padėčiai ir ilgainiui atsiranda galvos, pečių, rankų skausmai. Kitiems, nuo ilgo sėdėjimo prie kompiuterio, atsiranda alkūnių skausmai. O vaikų laikysenai reikšmingai kenkia „sulindimas“ į planšetę“, – pasakoja R. Nakrušienė.

Nugaros problemos visais laikais buvo dažnos, tačiau išpopuliarėjus hibridiniam darbo modeliui, arba dirbant tik iš namų, jos dar labiau suintensyvėjo. „Mūsų turima statistika rodo, kad 2022 m., lyginant su 2021 m., 11 kartų išaugo Seesam sveikatos draudimu apdraustiems darbuotojams darbdavių nupirkta „Medicininės reabilitacijos“ suma. Vertinant asmeniui skiriamą sumą, ji taip pat augo 3 kartus. Šią sumą darbuotojai gali išleisti gydomojo masažo, fizioterapijos, kineziterapijos ir kitoms medicininės reabilitacijos procedūroms, pasikonsultuoti su šios srities specialistais dėl sveikatos sutrikimo“, – komentuoja Indrė Tuchtienė, „Compensa Vienna Insurance Group“ Sveikatos draudimo produkto vadovė.

Priminimai kas valandą

Nors visi žino, kad dirbant sėdimą darbą, būtina daryti pertrauką kas valandą, tačiau klausimas, kiek žmonių iš tikrųjų tai daro? R. Nakrušienė sako, kad pertrauka tai nereiškia persėsti į kitą vietą kavos atsigerti, tačiau pasivaikščioti iki kito kolegos, padaryti tempimo pratimus, bendrai sutarti su komanda, kad visi padarys nesudėtingus mankštos pratimus, kad suaktyvintų kraujotaką.

„Be abejo, ne visada yra įmanoma atlikti pratimus biure, tačiau bendros mankštos jau populiarėja, ypač tarp jaunesnių žmonių, ir nebėra gėda atsistoti ir prasimankštinti kartu. Taip pat kolektyvams rekomenduoju praktiškus, lengvai įgyvendinamus ir, kaip jie vėliau sako, veikiančius pratimus. Pavyzdžiui, užsidėti priminimą kas valandą, kad reikia pasivaikščioti. Nors ir erzina, tačiau labai efektyvu ir nereikia papildomų investicijų. Susitarti su kolegomis, kad jei kažkas pradės kūprintis prie kompiuterio ar sėdės užkėlęs koją ant kojos, būtinai tą pasakys“, – naudingais patarimais dalijasi R. Nakrušienė.

I. Tuchtienė dalijasi, kad kad pastaruosius dvejus metus nugaros ir stuburo srities masažai sudaro apie 39 proc. klientams suteiktų masažo paslaugų. Kineziterapijos, fizioterapijos procedūros, masažai aktualūs ne tik tarp gamybine veikla užsiimančių įmonių darbuotojų, kurie dažniau patiria traumas, bet ir administracinį darbą dirbančių asmenų tarpe. Tą iliustruoja turima statistika, kad, jeigu yra galimybė, iki 30 proc. darbuotojų renkasi „Medicininės reabilitacijos“ paslaugas.

Vietoj tabletės – mankšta

Susidūrus su nugaros skausmais, jų negalima ignoruoti, nes problema tik gilės, o jai išspręsti reikės daugiau laiko. „Žmonės delsia kreiptis į specialistus, tačiau taip sau padaro dar didesnę meškos paslaugą. Gydymo kursas būna ilgesnis, žmonės psichologiškai jaučiasi išsekę nuo skausmo, neturi motyvacijos ir ne visi tiki, kad specialiai sudarytas kasdienių pratimų kompleksas pakeis situaciją. Dažniausiai tokius nuliūdinu, kad norint išvengti tablečių nuo skausmo, nepadės vienkartiniai masažai, tačiau reikės į dienos ritualus prisijaukinti mankštą“, – teigia R. Nakrušienė.

Pasak kineziterapeutės, geriau kreiptis kol problemos yra mažesnės, vengti užsiimti savigyda: „Gal jūsų ir draugo skausmai panašūs, bet gali būti, kad problemos visiškai skirtingos, todėl, kaip ir vaistų, taip ir mankštos pratimų, nereikėtų skolintis vieniems iš kitų. Pirmiausia reikia, kad specialistas įvertintų situaciją, sudarytų programą, o tada jau galima mankštintis namuose. Svarbu, kad visi pratimai būtų atliekami taisyklingai, nes, net ir mažos klaidelės, ilgainiui gali lemti naujus nugaros skausmus.“

I. Tuchtienė papildo, kad kai kuriais atvejais prireikia ir operacijų dėl traumų ar išvaržų. Vertinant dienos chirurgijos paslaugas, operacijos atliekamos dėl raumenų ar sąnarių problemų, atsiradusių išvaržų pakankamai dažnos ir sudaro apie 17-20 proc. Tačiau kiekvieno tokio sveikatos sutrikimo atvejai yra individualūs ir sudėtinga įvardyti vieną priežastį, todėl dažniausiai nurodoma priežastis būna kompleksinė, pavyzdžiui, gydytojo vertinimuose įvairios traumos yra susijusios ir su degeneracinių pokyčių diagnoze.