Vasara – festivalių metas: patarimai, kaip sumažinti atliekų kiekį

Vasaros daugumai siejasi su miestų šventėmis, koncertais išskirtinėse istorinėse vietose, festivaliais gamtos apsuptyje. Deja, dažnam masiniai renginiai vis dar asocijuojasi ir su visur kur papuola besimėtančiomis atliekomis, apdergtais pastatų kampais ir kitais liekamaisiais reiškiniais. Tačiau renginiai gali būti draugiškesni gamtai, o prie to gali prisidėti ne tik organizatoriai, bet ir patys lankytojai. Dalijamės keletu patarimų lankytojams, kaip prisidėti prie renginių tvarumo.

Taisyklė, kurią turi prisiminti organizatoriai

Lietuvos renginių kultūra per pastaruosius metus gerokai patobulėjo, tad ir aplinkai skiriamas kur kas didesnis dėmesys. Prie to reikšmingai prisidėjo tiek didėjantis žmonių sąmoningumas, tiek priimti atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimai, kuriais pavyko sumažinti masinių renginių metu susidarančių atliekų kiekį.

„Pastebėta, kad masinių renginių metu susidaro dideli vienkartinių plastikinių indų atliekų kiekiai, kurie yra kenksmingi ekosistemoms, tad nuo 2021 metų Europos Sąjungoje uždrausta parduoti ir naudoti vienkartinius plastikinius daiktus, tokius kaip vienkartiniai stalo įrankiai, vienkartinės lėkštės, vienkartiniai puodeliai, vienkartinės stiklinės, gėrimų šiaudeliai ir kt. Tai reikšmingai prisidėjo prie tvaresnių renginių idėjos puoselėjimo“, – teigia „Ecoservice“ pardavimų vadovas Linas Černiauskas.

Nors renginiai tapo kur kas tvaresni nei buvo prieš dešimtmetį, šiukšlės vis vien išlieka dažna masinių susibūrimų problema. Masiniuose renginiuose dažnai neužtenka šiukšliadėžių, atliekos metamos ten, kur telpa, nekreipiant dėmesio, į kurį rūšiavimo konteinerį reikėtų mesti šiukšlę. Čia L.Černiauskas pastebi, kad renginių organizatoriai vis dar neretai pamiršta atsižvelgti į taisyklę, galinčią padėti spręsti perpildytų šiukšliadėžių ir atliekų krūvų aplink jas problemą.

„Pastebime atvejų, kai organizatoriai tinkamai neįvertina, kiek žmonių dalyvaus renginyje, tad atliekų konteineriai per renginius būna perpildyti. Todėl pirmiausia raginame organizatorius atsižvelgti ne tik į renginio vietą, bet ir į tai, kiek žmonių dalyvauja jame, kad būtų galima pastatyti atitinkamą kiekį konteinerių prie atliekų susidarymo vietos“, – teigia L.Černiauskas.

Įprastai renginiuose daugiausiai atliekų susidaro prie maisto tiekimo punktų, todėl organizuojant renginį derėtų atsižvelgti į tokių vietų skaičių teritorijoje. Pagal tai turėtų būti planuojamas ir atliekų surinkimo talpų dydis bei jų tuštinimo dažnis. Be viso to, siekiant palaikyti tvarką, visi renginyje esantys konteineriai turėtų būti suženklinti, kad žmonėms būti aišku, kokias atliekas ir į kurį konteinerį galima mesti.

Patarimus, kaip sumažinti atliekų kiekį, prisimena retas lankytojas

Nemažas indėlis už masiniuose renginiuose palaikomą tvarką tenka ir renginių dalyviams. Nors žmonių sąmoningumas ekologijos klausimais stipriai išaugęs, būdus, kaip renginiuose būtų galima sumažinti atliekų kiekį, vis dar žino retas. L.Černiauskas dalijasi trimis patarimais, kurie prisidėtų prie tvaresnių renginių kultūros.

„Patarimų, kaip mėgautis renginiu nepadarant žalos aplinkai, tikrai yra. Pirmiausia, jei renginyje suteikiama galimybė įsipilti vandens, patariame į renginius atsinešti savo gertuves. Taip pat atkreipti dėmesį ir skatinti prekybininkus, kurie nenaudoja plastiko. Be viso to, tvarumas – ne vien atliekos, todėl skatiname apgalvoti ir rinktis tvaresnius nuvykimo į renginius būdus – kooperuotis, jei yra galimybė, vykti viešuoju transportu, – pataria L.Černiauskas. – Iš tiesų, džiaugiamės, kad jau atsiranda renginių organizatorių, kurie atsižvelgia į šiuos patarimus ir suteikia galimybę lankytojams prisidėti prie renginių tvarumo. Pavyzdžiui, vienas jų – festivalis „Jaunas kaip Vilnius“, skirtas Vilniaus 700 metų jubiliejui, kur lankytojams buvo galima atsinešti tiek savo vandenį, tiek vietoje įsigyti gėrimų tvaresnėse pakuotėse.“

O kad pakuotės būtų tinkamai perdirbtos, keliaujant į renginius būtina prisiminti ir pagrindines rūšiavimo taisykles – anot L.Černiausko, tuomet būsite užtikrinti, jog atliekos atsidūrė tinkamame konteineryje. Verta prisiminti, kad į stiklo konteinerįmetamos stiklinės pakuotės: buteliai, indai ir pakuotės, taip pat stiklo duženos bei atraižos. Popieriaus konteineryje atsiduria ir popierinės ar kartoninės maisto pakuotės bei dėžutės. Nederėtų mesti sauskelnių, vienkartinių servetėlių, popieriaus, padengto plastiku, sutepto riebalais ar kitomis medžiagomis. Jie metami į buitinių atliekų konteinerį. Tuo tarpu į plastiko konteinerį metamos plastikinės pakuotės: buteliai, maisto pakuotės, dėžutės, indeliai, maišeliai, plėvelė. Į konteinerį patenka ir kombinuotos pakuotės, tokios kaip „TetraPak“, „Elopak“, pieno, sulčių pakuotės bei saldainių, traškučių ir kiti pakeliai.