Gydytoja endokrinologė: diabetas nėra saldumynų pasekmė, tačiau vaikai vis dar slepiasi, kad susileistų insuliną
11/9/2026
Vaikas vėl pradėjo šlapintis į lovą? Nuolat prašo vandens, nors ir taip daug geria? Tai gali būti pirmieji diabeto požymiai, į kuriuos tėvai neretai neatkreipia dėmesio. Lietuvoje I-ojo tipo diabetu suserga vis daugiau vaikų, dalis jų į ligoninę patenka jau sunkios būklės. Artėjant lapkričio 14-ajai, Pasaulinei diabeto dienai, gydytoja endokrinologė pasakoja, kodėl ši liga vis dar apipinta mitais ir kokia kasdienė našta tenka su ja susidūrusioms šeimoms.
Net užkandis – iššūkis
Diabetu sergančios devynmetės Austėjos šeimoje įprastas klausimas „Ką valgei?“ turi visai kitą reikšmę. Jei draugai pavaišina saldainiais, o mergaitė nepagalvojusi jų suvalgo, tėvams iškart kyla nerimas, kaip tai paveiks gliukozės kiekį jos kraujyje. Jiems tenka nuolat stebėti dukros dėvimo jutiklio rodmenis mobiliuosiuose telefonuose, skaičiuoti angliavandenius ir planuoti insulino dozes. Net spontaniškas užkandis gali tapti rimtu rūpesčiu.
„Net planuodami savaitgalio išvyką, turime įvertinti, ar ten bus interneto ryšys, kad galėtume nuotoliniu būdu stebėti dukros gliukozės rodiklius“, – dalijasi Austėjos mama Inga. Nors šiuolaikinės technologijos palengvina kasdienybę, diabetas, pasak mamos, smarkiai pakeitė visos šeimos gyvenimą.
Lietuva – tarp pirmaujančių
I-ojo tipo diabetas – autoimuninė liga, kuomet imuninė sistema naikina insuliną gaminančias kasos ląsteles. Priešingai nei vis dar dažnai manoma, saldumynai šios ligos nesukelia.
Respublikinės Šiaulių ligoninės Vaikų ligų klinikos gydytoja vaikų endokrinologė dr. Margarita Valūnienė sako, kad I-ojo tipo diabeto atvejų tarp vaikų daugėja. Lietuvoje kasmet liga naujai diagnozuojama maždaug 100–150 vaikų ir paauglių iki 18 metų.
Dažniausiai suserga 10–14 metų vaikai, tačiau diagnozė nustatoma ir vienerių ar dvejų metų mažyliams. Pasak M. Valūnienės, Kauno klinikose atliktos analizės duomenimis, 2018–2024 m. Lietuvoje I-ojo tipo cukriniu diabetu kasmet vidutiniškai susirgdavo maždaug 28 vaikai iš 100 tūkst.
2026 m. paskelbtas Lietuvos mokslininkų tyrimas patvirtina ilgalaikę tendenciją: 2001–2024 m. naujų I-ojo tipo diabeto atvejų dažnis tarp vaikų iki 15 metų vidutiniškai didėjo 3,1 proc. per metus. Didžiausias rodiklis užfiksuotas 2021 m. – 36,4 atvejo 100 tūkst. vaikų.
Lietuva pagal vaikų sergamumą diabetu priskiriama prie aukštus rodiklius turinčių Europos valstybių. Vis dėlto labiausiai išsiskiria Suomija, kurioje, priklausomai nuo tyrimo laikotarpio, registruojama apie 50–60 naujų atvejų 100 tūkst. vaikų.
Pavojus, kurį lengva pražiūrėti
Nors liga vystosi pamažu, pirmieji simptomai gali pasirodyti staiga. Mažiems vaikams jie kartais išryškėja per savaitę ar dvi, vyresniems gali tęstis du ar tris mėnesius.
M. Valūnienė išskiria keturis svarbiausius požymius: didelį troškulį, dažną šlapinimąsi, svorio kritimą ir nuovargį. Vaikas gali pradėti gerti net naktimis, vėl šlapintis į lovą, nors jau seniai to nebedarė. Net ir valgydamas daugiau nei įprastai jis gali liesėti.
„Tie simptomai labai paprasti, nekintantys jau daugelį metų, bet dažnas jų neatpažįsta“, – atkreipia dėmesį gydytoja. Troškulys neretai paaiškinamas karščiu, o nuovargis – sunkumais mokykloje ar fiziniu krūviu.
Delsimas gali būti pavojingas. Pasak gydytojos, įvairiais duomenimis, įvairiose šalyse 30–50 proc. vaikų pirmojo tipo diabetas diagnozuojamas jau išsivysčius diabetinei ketoacidozei – ūmiai, gyvybei pavojingai būklei.
Ją gali išduoti pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas, acetono kvapas iš burnos, gilus, apsunkintas kvėpavimas ir mieguistumas. Tokiais atvejais vaikai gali patekti tiesiai į intensyviosios terapijos skyrių.
Todėl pastebėjus būdingus simptomus svarbu nedelsiant kreiptis į medikus ir patikrinti gliukozės kiekį kraujyje, o įtarus ketoacidozę – kviesti skubią medicinos pagalbą.
Nuo kontrolės nepabėgsi
Diagnozavus diabetą šeimai tenka išmokti naujų kasdienybės taisyklių. Pradedant nuo to, kiek angliavandenių yra lėkštėje, ir baigiant insulino dozėmis, kurias reikia derinti prie maisto, fizinio aktyvumo ir gliukozės rodmenų.
Pasak M. Valūnienės, sergantiems vaikams nėra visiškai draudžiamų įprastų maisto produktų, tačiau greitai pasisavinami angliavandeniai apsunkina gliukozės kontrolę, todėl svarbu planuoti valgymą.
Šiuolaikiniai jutikliai leidžia stebėti rodmenis visą parą, o išmaniosios insulino pompos automatiškai koreguoja insulino tiekimą. Kasdienybę lengvina ir paprastesnės naujovės, pavyzdžiui, ir Lietuvoje kuriami specializuoti drabužiai su insulino pompoms pritaikytomis kišenėmis.
Vis dėlto gliukozės kiekį veikia ne tik maistas, bet ir stresas, sportas ar net kontrolinis darbas. Tad stebėti rodmenis ir priimti sprendimus tenka ir dieną, ir naktį.
Kodėl slepiasi tualete?
Austėja pasakoja, kad mokykloje dėl diabeto sunkumų nepatiria. Mokytojai supratingi, o gliukozės jutiklio rodmenis mergaitė gali matyti išmaniajame laikrodyje, kuriuo jai leidžiama naudotis per pamokas.
Tačiau ne visiems vaikams taip paprasta. M. Valūnienė sako, kad kai kurie vengia leistis insuliną matant bendraklasiams.
„Labai norėtume, kad vaikai nebėgtų į tualetą kažkur pasislėpę susileisti insulino. Bet būna visaip“, – pasakoja gydytoja.
Ypač sudėtinga mažamečių tėvams, nes vaikai dar negali patys pasirūpinti insulino dozėmis. Ne visose mokyklose užtikrinama reikiama pagalba, todėl kai kuriems tėvams tenka atvykti per pietų pertrauką ar net laikinai atsisakyti darbo. Mokyklose rengiami individualūs savirūpos planai, tačiau, gydytojos teigimu, vien jų nepakanka.
Nematoma našta
Nors Lietuvoje insulinas, gliukozės jutikliai ir insulino pompos kompensuojami, M. Valūnienė atkreipia dėmesį, kad medicininė pagalba neišsprendžia visų sunkumų.
„Psichologinis nuovargis nemažėja“, – pastebi gydytoja. Medicinoje vis dažniau kalbama apie diabeto distresą – emocinę įtampą, kylančią dėl būtinybės nuolat kontroliuoti ligą. Net kruopščiai laikantis rekomendacijų gliukozės rodmenys kartais svyruoja, todėl ypač paaugliams kyla kaltės jausmas, nusivylimas, ilgainiui – emocinis išsekimas.
Liga gali paveikti ir šeimos finansus. Nors gydymas kompensuojamas, tėvams kartais tenka keisti darbo grafiką, mažinti darbo krūvį ar jo laikinai atsisakyti, ypač kol vaikas mažas.
„Sunki vaiko liga pakeičia ne tik jo, bet ir visos šeimos gyvenimą. Tėvams tenka iš naujo planuoti kasdienybę, derinti darbą su vaiko priežiūra, kartais atsisakyti dalies profesinių įsipareigojimų. Nors emociniams išgyvenimams pasiruošti neįmanoma, finansinę riziką galima sumažinti iš anksto pasirūpinus tinkama draudimo apsauga. I-ojo tipo cukrinis diabetas yra įtrauktas į vaikų kritinių ligų draudimo sąrašą, todėl, esant sutartyje numatytoms sąlygoms, šeima gali gauti vienkartinę išmoką, padedančią lengviau prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkybių“, – sako gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Life“ Lietuvos filialo vyr. rizikos vertintojas Rimgaudas Staigis.
Lietuvoje diabetu sergantiems vaikams ir jų šeimoms organizuojamos specialios edukacinės ir poilsio stovyklos. Jose vaikai mokosi savarankiškai valdyti ligą, o tėvai dalijasi patirtimi. Pasak M. Valūnienės, tokie susitikimai kartais padeda labiau nei gydytojo konsultacija – matydami, kad kitos šeimos keliauja, sportuoja ir gyvena aktyviai, tėvai įgyja daugiau pasitikėjimo.
„Labai nesinori tų vaikų paversti aukomis, kad jų visi gailėtųsi“, – sako gydytoja.