J. Judickienė: Didžiausia klaida – vertinti tik tikimybę, kad nelaimė nutiks
10/1/2026
Ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ Produktų ir rizikos vertinimo departamento vadovė Julija Judickienė
Esame linkę tikėti, kad nelaimės mus aplenks, o jei jų tikimybė atrodo maža – neretai riziką tiesiog atmetame. Kol stiprus vėjas, liūtis ar audra nepaliečia mūsų pačių, tai dažnai atrodo kaip laikinas nepatogumas, o ne reali grėsmė namams ar turtui. Vis dėlto pastarųjų metų, ypač paskutinių audrų, padaryta žala primena, kad gamtos stichijų padarinių ne visada galime išvengti, todėl riziką svarbu vertinti ne tik pagal tai, kiek tikėtina, kad nelaimė įvyks, bet ir pagal tai, kokias pasekmes ji sukeltų.
Kai rizika tampa reali
Pastarosios audros tai labai aiškiai parodė. Vienas iš mūsų praktikoje pasitaikiusių scenarijų – dėl pasikartojusių elektros tiekimo sutrikimų sugedo kelerius metus naudotas dujinis katilas, todėl šeimai teko kurį laiką verstis be karšto vandens. Kitu atveju audros metu lūžęs medis apgadino sodybos tvorą. Dar vienoje situacijoje stipraus vėjo atneštas batutas trenkėsi į namo fasadą ir apgadino ne tik jį, bet ir stogą bei lietvamzdį.
Šios istorijos skirtingos, tačiau jas sieja vienas dalykas – iki nelaimės nė viena iš šių situacijų neatrodė kaip scenarijus, kuris būtinai nutiks būtent šiems žmonėms. Visgi rizikai tapus realybe svarbu tapo nebe tai, kiek tikėtinas buvo scenarijus, o kokias pasekmes jis sukėlė.
Būtent čia susiduriame su paradoksu – rizikas dažnai pradedame vertinti tik tada, kai jos tampa realios. „Compensa“ užsakymu „Gallup International“ atliktas tyrimas parodė, kad du trečdaliai Lietuvos gyventojų apie rizikas negalvoja, o 7 iš 10 mano, kad jos jų nepalies.
Svarbus rodiklis ir vidutinė rinkos draudimo skvarba. Išsivysčiusiose Vakarų Europos šalyse ji siekia apie 6 proc. BVP, o Baltijos šalyse – vos 2 proc. Už šio skaičiaus slypi labai svarbus dalykas – itin didelis visuomenės ir verslo finansinis pažeidžiamumas.
Tikėtis, kad blogiausia nenutiks, žmogiška, tačiau rizika nuo to neišnyksta – ji tiesiog lieka neįvertinta.
Rizika prasideda ne nuo poliso
Dažnėjant audroms ir kitoms ekstremalioms situacijoms, būsto rizikos vertinimas neturėtų apsiriboti tuo, ką matome pirmiausia – stogu, langais ar tvora. Svarbu suprasti, kurie būsto elementai yra svarbiausi, kad šeimos gyvenimas galėtų vykti įprastai.
Pavyzdžiui, verta pagalvoti, kas nutiktų, jei į būstą patektų vanduo. Ar šildymo ir kitos inžinerinės sistemos įrengtos rūsyje ar žemesnėse patalpose? Ar vanduo aplink namą turi kur nutekėti per smarkią liūtį? Ar garaže laikome daiktų, kurių praradimas būtų finansiškai reikšmingas?
Saulės elektrinės, elektromobilių įkrovimo stotelės – visa tai taip pat yra turtas, kurio pažeidžiamumą verta įvertinti.
Pirmiausia turime suprasti, kurios būsto vietos yra pažeidžiamiausios ir ką galime padaryti patys, kad galimą žalą sumažintume. Kita vertus, net ir geras pasirengimas neapsaugo nuo visų nenuspėjamų įvykių. Medis gali nuvirsti ten, kur to niekas nesitikėjo, stiprus vėjas gali pakelti daiktą, kurio iki tol nelaikėme pavojingu, o elektros tiekimo sutrikimas gali paveikti įrangą, be kurios kasdienybė taptų sunkiai įsivaizduojama.
Tas pats regionas – ne ta pati rizika
Dar vienas dalykas, apie kurį dažnai nesusimąstome – būsto vieta. Kartais sakome: „Gyvenu regione, kur didelių potvynių nebūna“, tačiau toks vertinimas gali būti pernelyg bendras.
Gyvenantys tame pačiame mieste ar rajone gali susidurti su skirtinga paviršinio vandens, užliejimo ar kitų gamtinių reiškinių rizika. Regiono rizika nėra tas pats, kas konkretaus sklypo rizika.
Verta pasižiūrėti ir į artimiausią aplinką: ar šalia auga dideli medžiai, ar stiprus vėjas galėtų į kiemą atnešti kaimynystėje esančius daiktus, ar tvora ir terasa yra tinkamai prižiūrimos, ar lauke laikomus daiktus prieš audrą galima saugiai patraukti. Tokie klausimai gali atrodyti paprasti, tačiau nuo jų kartais priklauso, ar audra baigsis keliomis valandomis nepatogumo, ar reikšminga žala.
Ta pati apklausa atskleidė, kad sprendimų dėl rizikų imasi tik 3 iš 10 gyventojų. Likusieji linkę apie rizikas negalvoti arba pasiduoti nerimui.
Kai teorinė rizika tampa konkrečiu nuostoliu
Šiais metais „Compensa“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikto tyrimo duomenimis, rinkdamiesi draudimo bendrovę žmonės vis dar pirmiausia vertina kainą – 69 proc. gyventojų ją įvardija kaip vieną svarbiausių kriterijų. Beveik pusei – 49 proc. – svarbus ir greitas žalos atlyginimas, o 40 proc. vertina draudimo bendrovės žinomumą ir patikimumą.
Tai atskleidžia paprastą skirtumą: kol rizika yra teorinė, pirmiausia skaičiuojame, kiek kainuoja apsauga. Kai rizika tampa reali, pradedame skaičiuoti, kiek kainuos jos pasekmės.
Būsto ir turto draudimą verta vertinti ne tik kaip kainą, kurią mokame už polisą, bet ir kaip vieną iš šeimos finansinio atsparumo priemonių. Žinoma, tam pirmiausia reikia suprasti, nuo ko konkrečiai norime apsisaugoti.
Pradėti galima nuo kelių paprastų klausimų: kas mano būste ir jo aplinkoje yra pažeidžiamiausia? Kokia būtų didžiausia reali žala? Kiek kainuotų ją pašalinti ir ar galėčiau tokią sumą padengti pats?
Rizikų raštingumo esmė nėra vien tikimybė, kad nelaimė įvyks. Svarbiausia suprasti, ką galiu padaryti, kad rizika būtų suvaldyta ar pakeliama.