Julija Judickienė. Keliauti ar palaukti: kaip vertinti rizikas planuojant atostogas?

Julija Judickienė, ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ Produktų ir rizikos vertinimo departamento vadovė

Šiuo metu susidariusios geopolitinės įtampos keičia kelionių taisykles, kartu primena paprastą, bet dažnai pamirštamą principą: savo saugumu, visų pirma, turime pasirūpinti patys, visi kiti gali sumažinti žalą, padėti rasti sprendimą, bet atsakingi už savo gyvybę ir sveikatą esame patys.

Kaip rodo Valstybės duomenų agentūros informacija, Lietuvos gyventojai vis dažniau renkasi keliones su turizmo paslaugų paketais – 2024 m. tokių kelionių skaičius siekė beveik 3,8 mln. Dažniausios kryptys – Turkija, Graikija ir Egiptas. Į populiariausius Egipto kurortus aktyviai keliaujama iki gegužės mėnesio, o kelionių sezonas Turkijoje trunka nuo balandžio iki spalio. Šiuo metu iš Vilniaus į Egipto kurortą Hurgadą vyksta 10 užsakomųjų skrydžių per savaitę. Kaip šias kelionių kryptis vertinti dabartiniame kontekste?

Šiuo metu rinkoje atsiranda įvairių pasiūlymų keliauti net ir į padidintos rizikos šalis – pigiau perparduodamos kelionės, į kai kurias kryptis kardinaliai mažėja skrydžių kainos, keliones siūloma įsigyti net pigiau nei savikaina. Žmonės svarsto ir net socialiniuose tinkluose ieško atsakymų bei patarimų, ar verta pasinaudoti šiais pasiūlymais. Ne mažiau klausimų kyla ir tuomet, jei atostogos jau anksčiau suplanuotos ir turi vykti artimiausiomis savaitėmis, ypač į šalis, kurios įtrauktos į politinius konfliktus. Svarbu prisiminti, jog nuolaida nekompensuos ar nepadengs potencialios rizikos žalos. Sveikata – brangesnė nei nuolaida, kurią gaunate.

Situaciją dažnai lyginu su pavyzdžiais iš kasdienio gyvenimo: jei gelbėtojai pajūryje iškėlė geltoną ar raudoną vėliavą, draudžiančią maudytis, žmogus, nusprendęs tą daryti, sąmoningai prisiima didesnę riziką. Kaip ir kirsdamas gatvę degant raudonam šviesoforo signalui. Su kelionėmis į padidintos rizikos regionus yra labai panašiai.

Kelionėse svarbu atskirti dvi situacijas. Yra keliautojų, kurie į sudėtingas situacijas patenka netikėtai, situacijai pasikeitus jau jiems esant šalyje. Tačiau tie, kurie ryžtasi keliauti žinodami apie padidėjusią riziką, turi suprasti, kad kartu prisiima ir galimas pasekmes – ne tik finansines, bet ir logistines, saugumo ar kitas.

Ar kelionių draudimas galioja esant ekstremaliai situacijai? Svarbiausia aplinkybė – ar kelionė jau prasidėjusi, ar dar tik planuojama. Jeigu ekstremali situacija – karinis konfliktas, teroro aktai, masiniai neramumai ar panašūs įvykiai – šalyje prasideda tuo metu, kai jau esate išvykę, kelionių draudimo apsauga gali galioti pagal poliso sąlygas.

Tokiu atveju gali būti atlyginamos medicininės ar kelionės išlaidos, pavyzdžiui, jei atšaukiamas grįžimo skrydis arba jis turėtų vykti per teritoriją, dėl kurios paskelbtas oficialus įspėjimas.

Tačiau jei kelionė planuojama į šalį, kurioje jau paskelbta ekstremali situacija, draudimo apsauga paprastai negalioja. Tokiu atveju kelionės riziką prisiima pats keliautojas.

Kaip draudimo ekspertai šiuo metu matome įvairias rizikas ir jaučiame pareigą priminti: sprendimas keliauti pirmiausia yra paties žmogaus atsakomybė. Šiuo metu kai kurios kryptys turi padidintą rizikos vertinimą – pavyzdžiui, Egiptui taikomas aukštesnis rekomendacijų lygis, Turkijai – atsargesnis vertinimas. Todėl prieš priimant sprendimą verta atsiversti oficialų Užsienio reikalų ministerijos žemėlapį ir įvertinti realią situaciją.

Kad apie rizikas dažnai galvojame mažiau nei reikėtų, patvirtino ir „Compensa“ užsakymu atliktas reprezentatyvus tyrimas, kurio metu 2024 metų lapkričio-gruodžio mėnesiais apklausta 1000 Lietuvos gyventojų. Du trečdaliai Lietuvos gyventojų apie rizikas negalvoja, o 7 iš 10 mano, jog jos jų vis tiek nepalies. Vis dėlto rizikų dėsnis panašus į fizikos – kiekvienas veiksmas gali turėti netikėtą atoveiksmį, o nedidelė klaida kartais sukelia gniūžtės efektą ir nuostolius, kurių masto iš anksto neįmanoma numatyti.

Tą patį principą matome ir kalbant apie keliones į padidintos rizikos regionus: sprendimas vykti gali atrodyti patrauklus dėl kainos ar nenoro nuvilti artimųjų, laukiančių atostogų, tačiau žmogus kartu prisiima ir visas galimas pasekmes.

Svarbiausia šioje situacijoje – ne ignoruoti rizikas, o jas racionaliai įsivertinti – patikrinti oficialias rekomendacijas, sekti situaciją ir nepamiršti, jog atsakingas sprendimas visada prasideda nuo paties žmogaus.

Jeigu planuojate kelionę artimiausiu metu, rekomenduočiau tris svarbiausius žingsnius:

1. patikrinti oficialias Užsienio reikalų ministerijos rekomendacijas dėl konkrečios šalies.

2. Nuolat stebėti situacijos pokyčius, jei kelionė jau suplanuota.

3. Įsivertinti ne tik kelionės kainą, bet ir galimas pasekmes, jei situacija pablogėtų.

Tiems, kurie jau yra išvykę į regionus, kuriuose situacija sudėtingėja, svarbu palaikyti ryšį su valstybės institucijomis ir sekti jų rekomendacijas.

Kelionių pasiūlymų gali būti daug, ir jie gali atrodyti labai patrauklūs. Tačiau vien tai, kad kelionę galima įsigyti, dar nereiškia, kad ją būtina rinktis. Atsakingas sprendimas prasideda nuo paprasto klausimo sau: ar tikrai esu pasirengęs prisiimti visas galimas rizikas?

Pasidalinti: