Julija Judickienė. Nelaimės kartojasi, bet pamokų neišmokstame: ar tikrai saugome savo būstą?

Ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ Produktų ir rizikos vertinimo departamento vadovė Julija Judickienė

Dažnai kartojama – protingas mokosi iš svetimų klaidų. Tačiau, ar tikrai pasimokome net ir iš savo klaidų? Metų pradžioje kaimyninėje Latvijoje įvyko didelis sprogimas daugiabutyje – įtariama, jog jį sukėlė viename iš butų neteisėtai nupjautas dujų vamzdis. Prieš dvejus metus Vilniuje, Viršuliškėse, įvykęs sprogimas ir gaisras parodė skaudžią tendenciją – mažiau nei pusė gyventojų buvo apdraudę savo būstus. Tikėtis, kad blogiausia nenutiks – išties žmogiška. Tačiau ar galime sau leisti tokią prabangą, ypač kai gamtinės sąlygos tik didina įvairių grėsmių riziką?

Žiemos egzaminas būstui

Po rezonansinių įvykių įprastai fiksuojame laikiną sujudimą – dalis žmonių suskumba domėtis galimybėmis apsisaugoti nuo panašių nelaimių, kurios kitiems pridarė milžiniškų nuostolių. Kita vertus, nuolat girdime apie nelaimes, nutikusias kitiems, tačiau sunku įsivaizduoti, kad kažkas panašaus galėtų nutikti mums patiems.

„Compensa“ užsakymu „Gallup International“ 2025 m. atliktas Lietuvos gyventojų tyrimas taip pat parodė ryškų atotrūkį tarp rizikų suvokimo ir pasirengimo veikti. Du trečdaliai Lietuvos gyventojų nėra susipažinę su rizikomis, 7 iš 10 mano, kad jos netaps realybe, o daugiau kaip du trečdaliai grėsmėms įveikti renkasi neveiksmingus būdus – racionaliai elgiasi tik 31 proc. Vis dar tikimasi, kad ištikus nenumatytoms aplinkybėms patirtus nuostolius padengs valstybė ar visuomenė.

Nors didelės nelaimės, tokios kaip gaisrai ar sprogimai, dažnai atrodo kaip sunkiai tikėtinas scenarijus, užsitęsusi minusinė temperatūra atneša daug „tylesnių“, bet finansiškai itin skausmingų rizikų. Spaudžiant dideliam šalčiui, fizikos dėsnių neapgausi: nešildomose ar prastai izoliuotose patalpose didėja rizika užšalti vandeniui, kuris tiesiog susprogdina radiatorius ar vamzdžius, o šiems atšilus – užliejamos patalpos.

Ekstremali temperatūra gyventojus skatina intensyviau šildytis: perkaitusi krosnis ar netvarkingas dūmtraukis yra vienos dažniausių gaisrų priežasčių žiemą.

Situaciją neretai pablogina ir pasenusi elektros instaliacija: senesnių pastatų tinklai tiesiog neatlaiko vienu metu įjungtų galingų elektrinių šildymo prietaisų apkrovos, todėl kyla trumpasis jungimas, dėl to per šalčius taip pat dažnai kyla gaisrai.

Vis dar pasitaiko atvejų, kuomet gyventojai ryžtasi mėgėjiškai remontuoti šildymo įrenginius, naudoti savadarbes arba nelegaliai modifikuotas dujų ar šildymo sistemas, o juk šios – tarsi tiksinčios bombos. O juk jei savininkas nesilaiko priešgaisrinės saugos ir įrenginių eksploatavimo taisyklių, nutikus nelaimei, draudimo žala įprastai neatlyginama.

Pavojų turtui žiemą kelia ne tik neatsakingas gyventojų elgesys, bet ir gamta: laiku nenuvalytas sniegas, ypač atlydžio metu, gali deformuoti stogo konstrukcijas, o krisdami laiku nepašalinti varvekliai – apgadinti apačioje esantį turtą ar net sužeisti žmones.

Požiūris į rizikas

Šimtu procentų apsisaugoti nuo visų įmanomų rizikų nepavyksta niekam ir, greičiausiai, nebūtina, tačiau jas ignoruoti – brangiai kainuojanti klaida.

Taupyti taip pat būtina protingai. Draudžiant turtą, labai svarbu pasverti vertę to, ką draudžiame, ir kokia galima žala nelaimės atveju. Draudimo sąlygas vertinti tik pagal įmokos dydį ar siūlomą nuolaidą – trumparegiškas požiūris: daug svarbiau įvertinti, ar žalos atveju tikrai reikšmingai nenukentėtume, turėtume pakankamai lėšų savo turto remontui ar kaimynams padarytai žalai atlyginti, jeigu ją sukeltume.

Gaisras ar sprogimas daugiabutyje beveik niekada neapsiriboja žala vienam butui, todėl draudžiantis dar svarbiau įsiverti, kokias apsaugas apima jūsų draudimas, kokios draudimo sumos ir ar jos pakankamos, nes nėra vieno draudimo viskam.

Pavyzdžiui, pastatų draudimu draudžiamos sienos, lubos, grindys, inžinerinės sistemos. Namų turto draudimu gali būti draudžiami vertingi daiktai ir įrenginiai, esantys namuose. Civilinės atsakomybės draudimo atveju būtų kompensuojami ir, pavyzdžiui, kaimynų patirti nuostoliai. Jei gyventojai civilinės atsakomybės draudimą ir renkasi, tai dažniausiai „dėl šventos ramybės“, kad draudimas apmokėtų, jei užlies kaimyną iš apačios, todėl apsiriboja 5–15 tūkst. eurų suma. Sprogimo ar didelio gaisro atveju žalos gali siekti šimtus tūkstančių eurų. Ar kada susimąstėte, kaip tokiu atveju atlygintumėte nuostolius kaimynams?

Atvejai, kai būste padaroma didžiulė – dešimtis ar šimtus tūkstančių eurų siekianti žala, reti, bet, deja, realūs. Tokiam atvejui pasiruošti finansiškai gali būti sunkiai įmanoma, todėl svarbiausia – įsivertinti brangiausiai kainuoti galinčias rizikas, kurios gali ištikti mus, mūsų būstą ir artimuosius. Tuomet – apgalvoti, kaip galime jas sumažinti.

Pasidalinti: