Kaip išbėgus pasitikti pavasario, negrįžti su raiščių patempimu

3/24/2023

Atšilus orams, žmonės nekantrauja pasinerti į aktyvią veiklą ar pradėti sportuoti. Nors kai kurie dviračių, paspirtukų, bėgiojimo neatsisako ir šaltuoju metų laiku, tačiau jau dabar akivaizdu, kad miško takeliai ir miesto šaligatviai užsipildo veiksmo ištroškusiais, po žiemos miego pabudusiais entuziastais. Deja, tokį aktyvumą po sąstingio dažnai lydi traumos. Kineziterapeutas dalijasi, kokia yra traumų prevencija ir kokie pratimai gali padėti greičiau atsigauti patyrus sumušimus ar patempimus.

Nuo sofos – į bėgimo trasą

Pavasarį suaktyvėja žmonių kreipimasis į specialistus dėl patirtų įvairių traumų, važiuojant dviračiu ar paspirtuku, bei gausybės čiurnų sužalojimų. „Jau klasika tapo žmonių istorijos: pradėjau sportuoti, iki vasaros pasiryžau numesti keletą kilogramų, tačiau viskas baigėsi trauma. Kažkodėl dauguma naujai pradėjusių sportuoti pamiršta, kad pakilus nuo sofos nereikia iškart pasileisti bėgti, tačiau apgalvoti, įvertinti savo pajėgumus ir būtinai padaryti apšilimą. Neignoruoti kūno problemų, o į jas atsižvelgti, ir tik save tausojant, palaipsniui didinti krūvį“, – pasakoja Mindaugas Kirkila, sveikatos centro „Energetikas“ kineziterapeutas.

Kineziterapeutas pasakoja, kad sunkesnio sužalojimo metu – nukritus nuo dviračio, paspirtuko, riedlentės ar bevažiuojant atsirenkus į kitą žmogų, pirmiausiai išsiskiria adrenalinas, kuris užblokuoja tam tikrus jausmus ir gali atrodyti, kad nieko nenutiko. Tokiais atvejais žmogus bando stotis, net nejausdamas, kad lūžo koja, tada krenta ir susižaloja dar labiau. Svarbu, nutikus nelaimei, kiek įmanoma ramiau atlikti judesius, neskubėti stotis.
„Stebime, kad dažniausiai nelaimingi atstikimai yra nulemti pasikeitusių aplinkybių: žiemą patiriamos traumos paslydus, o orui atšilus – nukritus nuo paspirtukų ir dviračių. Pačios dažniausios traumos, bet kuriuo metų laiku, išlieka rankų bei kojų lūžiai, įvairūs patempimai ar raiščių plyšimai“, – komentuoja Julija Judickienė, „Compensa Vienna Insurance Group“ Produktų ir rizikos vertinimo departamento vadovė.

Nors dažnai kartojama, kad reikia būti atidiems vairuojant paspirtukus, tačiau kinezitarepeutas dar kartą įspėja būti ypatingai atsargiems: „Traumos, patiriamos, nuvirtus nuo elektrinio paspirtuko yra vienos iš žiauriausių. Praeitą vasarą, moteris Palangoje važiavo su elektriniu paspirtuku, laikydama telefoną rankoje. Per vėlai pastebėjusi priešais ją sustojusį dviratininką, nebespėjo sustabdyti ir nusprendė ne sužaloti kitą žmogų, bet nusukti į šoną, išvengiant susidūrimo. Deja, smarkiai nukritus, jai lūžo kaukolės pamatas, apatinis žandikaulis, dilbis ir riešas. Yra ne viena istorija, kaip nekaltas pasivažinėjimas baigėsi ligonine ir reabilitacija.“

Pasikartojantys patempimai

Čiurnos traumos yra dažniausios traumos, kurios nutinka aktyviai sportuojant. „Šios traumos išsiskiria tuo, kad jei vieną kartą nutiko, beveik šimtaprocentinė garantija, kad trauma vėl pasikartos, jei nebus imtasi prevencinių priemonių, pavyzdžiui, įtvarų ar elastinių bintų naudojimo. Žmonės dažnai apsigauna vertindami, kad tai tik nedidelis kryptelėjimas, menkas skausmas, kuris greit praeis, tačiau išėjus į lauką, neteisingai pastačius koją ant nelygaus paviršiaus ar pasitaikius akmenukui, koja dar kartą pakrypsta ir diagnozuojamas jau ne raiščių patempimas, o plyšimas“, – sako M. Kirkila.

Kineziterapeutas pažymi, kad čiurnos traumos skirstomos į tris kategorijas: patempimas – lengvas vietinis skausmas, bet koja nėra ištinusi ar pamėlynavusi; dalinis raiščių plyšimas – koja tinsta, visa pėda mėlynuoja iki pat pirštų, minti koją labai sunku; raiščių plyšimas, čiurnos lūžis – kojos minti be pagalbinių priemonių neįmanoma. Dažniausiai žmogus pats gali atskirti, kokią traumą patyrė. Jei tai tik patempimas, užteks ramaus, tausojančio režimo, jei raiščių plyšimas – reikia skubiai įmobilizuoti koją, sužeistą galūnę pakelti ir kuo greičiau šaldyti, bet ne laikant šalčio paketą valandomis, o apie penkiolika minučių, kartojant keletą kartų per dieną, bei kuo skubiau kreiptis į gydytoją.

J. Judickienė atkreipia dėmesį, kad kiekvienais metais fiksuojama vis daugiau tokių traumų. Tikėtina, kad pandemija padarė įtaką mūsų įpročiams – ilgai buvus „uždarytiems“ namuose, dabar, iš naujo įvertinus patogias gyvenimo sąlygas, kai nėra jokių ribojimų, žmonės nori maksimaliai išnaudoti gerus orus, aktyviai sportuoti, sveikatintis ir pan. Deja, kuo daugiau veiksmo žmogaus gyvenime, tuo daugiau rizikų ir traumų patiriama. Atsižvelgdami į tai, šiuo metu taikome plačias draudimo apsaugas nuo smulkių kūno sužalojimų, traumų, įskaitant ir tą laikotarpį, kai aktyviai sportuojama.

Pasak M. Kirkilo, praėjus ūmiam laikotarpiui po traumos, kai jau kojos nebeskauda, pirštai lankstosi, jos nebereikia tausoti, saugoti, o kaip tik duoti saikingo krūvio. Rekomenduojama palaipsniui stiprinti galūnės raumenis, naudoti nestabilias platformas, atlikti tempimo pratimus, bei, pagal galimybes, rinktis sportui pritaikytą avalynę.

Pasidalinti: