Kembridžo universitete studijavęs Dominykas mokslus tęsia Lietuvoje: „Lietuvos gyvybės mokslų sektorius įkvepia būti jo dalimi“

Biologijos mokslus prestižiniame Kembridžo universitete studijavęs vilnietis Dominykas Murza, doktorantūros studijas tęsia Vilniuje – su kolegomis mokslininkais tyrinėja žmogaus ląstelių įvairovę, nes kaip pats sako, vis dar liko daug neįmintų mįslių. Studijuoti į vieną labiausiai vertinamų pasaulio universitetų Dominykas išvyko gavęs Valstybinio studijų fondo skiriamą paramą studijų ir pragyvenimo išlaidoms padengti. Kasmet ši parama studijuoti geriausiuose pasaulio universitetuose leidžia įvairių studijų krypčių studentams, o nuo šiol – ir edukologijos doktorantams.

– Dominykai, magistro studijoms jūs rinkotės geriausių pasaulio universitetų trejetuke esantį Kembridžo universitetą, tačiau ne iš karto, po bakalauro studijų Vilniaus universitete pirmiausia padarėte pertrauką. Nebuvote tikras, ką veiksite toliau?

– Vilniaus universitete baigiau biochemijos studijas. Po jų turėjau metų pertrauką, dirbau, pasisėmiau įvairių patirčių, kurios patvirtino – mokytis man lengviau per praktiką. Tai buvo vienas pagrindinių aspektų, kodėl magistro studijoms pasirinkau Kembridžo universitetą. Jame mano pasirinkta Biologijos mokslų studijų programa paremta išskirtinai praktiniu darbu, nėra jokių paskaitų ar egzaminų.

Konkreti mokslinio darbo tematika paaiškėjo stojimo eigoje, pasirinkus tyrimų grupę. Mano mokslinis darbas buvo susijęs su ligos sukėlėjo – toksoplazmos – tyrimais. Tyrinėjome, kaip į toksoplazmą reaguoja pelių imuninės ląstelės, koks reakcijos greitis ir jos pobūdis.

Tyrinėjant gyvą patogeną taikomi gerokai aukštesni saugumo standartai, vyksta specialūs mokymai, ne visi gali patekti į laboratorijos patalpas – buvo labai įdomu dalyvauti šiame procese.

– Ar jūsų su kolegomis atliktas tyrimas virto magistro darbu, galbūt, tyrimus tęsėte ir toliau?

– Kad baigčiau studijas, mūsų atliktas tyrimas ir privalėjo virsti magistro darbu, o netrukus pristatysime ir mokslinę publikaciją. Analogiškų tyrimų iki tol nebuvo atlikta, mes charakterizavome pelių ląstelių – makrofagų – atsaką į toksoplazmos infekciją, taip pat mūsų taikyta technologija leido pamatyti, kaip infekcijos metu reaguoja pati toksoplazma, kaip keičiasi jos genetinė programa.

Tyrimams mes naudojome pelių ląsteles. Tai nėra gyvas organizmas, ląsteles nesunku išauginti kolboje, jų naudojimas – viena iš priimtiniausių modelinių sistemų.

– Kalbant apie studijas Kembridže, kas jums paliko didžiausią įspūdį?

– Lietuvoje studijos organizuojamos fakultetuose, Kembridže – koledžuose. Įdomiausia, jog skirtingų studijų krypčių studentai gali priklausyti tam pačiam koledžui, tai pačiai bendruomenei. Taigi, vienas labiausiai mane sužavėjusių skirtumų – tas, kad iš pažiūros, visiškai nesusijusių studijų krypčių, pavyzdžiui, lingvistikos ir chemijos, studentai daug laiko praleidžia kartu. Universitetas tampa puikia platforma bendrauti, semtis idėjų ir ieškoti sąsajų tarp skirtingų interesų bei skirtingų mokslų.

– Ar planuojant studijuoti viename geriausių pasaulio universitetų, sudėtingas studijų finansavimo klausimas?

– Be abejonės, tai – esminė kartelė, kurią reikia įveikti – užsitikrinti finansavimą. Kalbant apie magistro studijas, prieinamų finansavimo galimybių nėra daug, todėl konkursas „Kitas 100“, kurį organizuoja Valstybinis studijų fondas, buvo reali galimybė man įgyvendinti savo svajonę – išvykti studijuoti į Kembridžo universitetą.

Nors ir esu šališkas, manau, šis konkursas – puikus pavyzdys, kaip galima investuoti ne tik į infrastruktūrą, bet ir žmogų. Juk valstybėje svarbu ne tik kokybiška infrastruktūra, bet ir gebantys ja naudotis žmonės. Galiausiai, būtent žmonės yra ta grandis, kuri valstybėje kuria pridėtinę vertę.

Man pradėjus studijas, Jungtinė Karalystė dar buvo „Brexito“ pereinamajame laikotarpyje. Po jo studijų kaina studentams iš Lietuvos, mano žiniomis, išaugo maždaug tris kartus – metams nuo 10 iki 30 tūkst. svarų.

– Ar Kembridžo universitete sutikote ir daugiau gamtos mokslus studijuojančių lietuvių?

– Gamtos mokslus Kembridže studijavo ir daugiau lietuvių. Šiose srityse universitetas vertinamas kaip vienas iš geriausių pasaulyje. Jungtinėse Amerikos Valstijose taip pat yra puikiai vertinamų universitetų, tačiau šioje šalyje užsitikrinti pakankamą finansavimą studijoms dar sudėtingiau, taigi, manau, Kembridžas, kalbant apie gamtos mokslus, lietuviams itin patraukli vieta.

– Užbaigęs magistro studijas, jūs grįžote į Lietuvą – pasirinkote tęsti studijas doktorantūroje?

– Pasirinkau biochemijos doktorantūros studijas Vilniaus universiteto Biotechnologijos institute, kur su kitais mokslininkais analizuojame pavienes ląsteles. Nors beveik visų žmogaus ląstelių genomas vienodas, ląstelės yra skirtingos. Žmogaus organizmą sudaro imuninės, odos, nervinės ląstelės – mums įdomu, kodėl ta įvairovė susiformuoja, kaip ji skiriasi tarp skirtingų žmonių. Yra man įdomių galvosūkių, todėl ši sritis mane ir sudomino. Aš daugiau dirbu metodikos vystymo srityje – mes vystome pavienių ląstelių mažųjų RNR sekoskaitos metodiką.

Dar studijų Kembridže metu, tiek ir vėliau, supratau, kad mane labiau nei fundamentalioji biologija traukia technologijos.

Iki šiol niekada neturėjau ir šiuo metu neturiu penkerių metų plano ar vizijos, pavyzdžiui, ką norėčiau veikti baigęs doktorantūros studijas. Ir ganėtinai trumpalaikiai planai mane nuvedė ten, kur esu labai patenkintas, tai tikiuosi, jog taip bus ir toliau.

– Ką jums davė studijos užsienyje ir kaip studentui, ir kaip žmogui?

– Mano akimis, studijos – ne vien akademinės žinios, bet ir sutikti žmonės. Aš tikrai sutikau nuostabių žmonių ir iki šiol su jais bendrauju. Studijos viename geriausių pasaulio universitetų skatina būti atviresniu naujovėms, o kartais labai naudinga išgirsti kito nuomonę. Kita vertus, tapo akivaizdu, jog visko niekada taip ir nesuprasime, tad esminė detalė – mėgautis procesu.

Tą patį eksperimentą gali padaryti čia, Lietuvoje, perskaityti tą patį vadovėlį ar išspręsti uždavinį, bet vis dėl to aš labiau pabrėžčiau ne akademinių žinių bagažą, kurį papildžiau, bet visa tai, kas yra už to – bendravimą, bendradarbiavimą, skirtingų kultūrų pažinimą ir pan.

– Kodėl jums atrodo svarbu, kad valstybė investuoja į studentų studijas užsienyje?

– Be abejo, tai, jog valstybė parodė pasitikėjimą ir skyrė paramą mano studijoms viename geriausiai vertinamų pasaulio universitetų, man – atsakomybė. Galbūt, kai kuriems žmonėms, pavyzdžiui, mano močiutei, atrodo, kad jau vien studijuoti užsienyje – didelis pasiekimas ir prestižas, bet, mano nuomone, vien tik prestižas jokios grąžos Lietuvai savaime neatneša. Aš sakyčiau, svarbiausia yra tai, ką tu, įgijęs patirties, su ja nuveiksi vėliau.

– Bet prestižas irgi svarbu? Juk lietuviai studentai – savotiški šalies ambasadoriai užsienyje?

– Tai, jog esame laukiami geriausiuose pasaulio universitetuose – ženklas, kad esame pripažinti, kad mūsų žinios ir įgūdžiai vertinami. Tai – tarsi papildomas rodiklis, kuriuo galime vadovautis formuodami tolesnę aukštojo mokslo politiką ar priimdami kitus sprendimus. Galbūt, signalas, kad kažką darome teisingai. Bet aš lygiai taip pat manau, kad Lietuvoje gyvybės mokslų srities studijos – ypač aukštos kokybės, sektorius augantis ir dinamiškas, atvirų durų daug: universitetai, startuoliai, didelės įmonės, greitai – besikuriantys genų terapijos centrai.

Aš turėjau patirčių užsienyje: stažavausi tiek JAV, tiek Australijoje, ir vis dėlto būtent Lietuvos gyvybės mokslų sektorius įkvepia būti jo dalimi.

Pasidalinti: