Kur dėti žaliąsias atliekas, kad nesiveistų šliužai?

Kruopščiai puoselėtiems gėlynams vis dažniau žalos padaro ne tik netinkamas dirvožemis ar užklupusi sausra, bet ir invaziniai šliužai. Jais atsikratyti sudėtingiau nei užbėgti už akių jų atsiradimui. Laiku atlikti pagrindiniai pavasario darbai gėlyne užtikrina, kad vasarą galėtume džiaugtis įvairiaspalviais žiedais, o kenkėjai padarytų mažiau žalos.

Pašalinkite pernykščius stiebus

Nutirpus sniegui daugiamečiuose gėlynuose lieka pernykščiai augalų stiebai, kuriuos reikėtų pašalinti, kol nepradėjo kaltis nauji stiebeliai. Gėlių augintoja, ūkio „Gėlių upė“ įkūrėja Angelina Kurauskienė pataria sudžiūvusius stiebus pašalinti iš gėlyno, kad atsikratytumėte kenkėjų.

„Stiebus galima pašalinti ir rudenį, bet aš daugiamečių gėlynų prieš žiemą nepjaunu, tuo pasirūpinu atėjus pavasariui. Jei gėlyne vyrauja varpiniai arba gražūs struktūriniai augalai, kaip gumbenės, monardos, ežiuolės, reikėtų nudžiūvusią dalį nupjauti iki pat žemės, tuomet stiebai gražiai atželia. Tada reikėtų mulčiuoti ar tręšti ir to ankstyvą pavasarį užtenka“, – dalijasi A. Kurauskienė.

Aplinkotvarkos bendrovės „Ecoservice“ atliekų surinkimo verslo direktorė Daiva Skrupskelienė, primena, kad susidariusių žaliųjų atliekų negalima mesti bet kur, reikėtų kompostuoti arba išmesti į specialius žaliųjų atliekų konteinerius: „Nukarpyti nudžiūvę augalų stiebai, įvairios šakelės, lapai turėtų keliauti į žaliųjų atliekų konteinerį, kurį galima užsisakyti iš anksto. Žaliųjų atliekų negalima mesti į mišrioms komunalinėms atliekoms skirtus konteinerius, nes jos greičiau užpildo konteinerius, pradeda pūti ir skleisti nemalonų kvapą.

Pasirūpinkite turtinga dirva

Kad augalai klestėtų, svarbu jiems parinkti tinkamą vietą ir įsitikinti, kad dirva būtų pakankamai drėgna arba priešingai – sausa, jei augalai mėgsta sausrą. „Jei sodelis yra nedideliame kieme, kur nėra galimybės turėti komposto, reikėtų pasirūpinti trąšomis. Trūkstant drėgmės, veiksmingai padeda molio milteliai. Būna, kad šalia neseniai pastatytų namų po žeme yra statybinė skalda, tokia žemė greitai išdžiūna, todėl čia reikėtų sodinti sausrai atsparius augalus – šalaviją, zundas, šilokus, astrus, bandrenius, vidutiniškai atsparias sausrai ežiuoles, levandas, dekoratyvinius kiečius“, – rekomenduoja A. Kurauskienė.

Anot A. Kurauskienės, kai kurie daugiamečiai augalai po žiemos pašalo iškyla į paviršių, matosi jų šaknys, tuomet reikėtų užpilti papildomos žemės arba komposto. Tokios pagalbos prireikia kroksams, ežiuolėms, pentiniams. Jei gėlynas samanoja, samanas reikėtų pašalinti, jos trukdo prasikalti stiebeliams.

D. Skrupskelienė atkreipia dėmesį, kad žemės derlingumą pagerina ne tik sintetinės trąšos, tačiau ir pačių pasigamintas kompostas: „Kompostuoti galima visas žaliąsias atliekas – lapus, nedideles šakeles, gėles, žolę, pelenus, augalinio maisto likučius, laikraštinį popierių, pjuvenas. Kompostas tampa puikia dirva įvairiems augalams. Žaliųjų atliekų konteinerių turinys taip pat yra kompostuojamas specialiose kompostavimo aikštelėse, o pagamintas kompostas keliauja į ūkius, naudojamas dirvožemio praturtinimui.“

Tinkamai patręškite

Jaukumo gėlynams vasarą suteikia ir medžiai, tačiau rudenį prikritę lapai sukelia papildomų rūpesčių. A. Kurauskienė teigia, kad po medžiais dirva yra kitokia, tamsesnė, turtingesnė, nes ją patręšia nukritę lapai. Natūraliai yrantys lapai užtikrina bioįvairovę gėlyne – veisiasi sliekai, žiemoja vabzdžiai.

„Pernykščius lapus aš paprastai palieku gėlyne, nes tai puikus, lengvai suyrantis mulčius, tačiau reikia turėti omenyje, kad po lapais slepiasi sraigės ir šliužai, pavasarį reikėtų tikrinti, ar jų nėra. Šliužus galima naikinti ir moliuskocidais, bet paprasčiau tokiu atveju lapus nugrėbti ir pašalinti“, – komentuoja A. Kurauskienė.

Žaliosios atliekos susidaro ir rūpinantis rožynais, pašalinant eglišakius, po kuriais augalai žiemojo. A. Kurauskienė pataria rožes atidengti palaipsniui – nusistovėjus 5 laipsniams šilumos, reikėtų atidengti plėvelę, po keleto dienų nuimti ir eglišakius, kad nesusidarytų pumpurai, kurie užėjus pavasarinėms šalnoms gali nušalti.

„Pernykščius lapus, nuo peržiemojusių augalų nuimtus eglišakius galima mesti į žaliųjų atliekų konteinerį. Jei žaliųjų atliekų susidaro itin daug, verta pasirūpinti didmaišiais – į juos telpa iki 800 kg žaliųjų atliekų. Svarbu nepamiršti, kad didmaišiuose atliekos turėtų būti homogeniškos, negalima žaliųjų atliekų maišyti su statybinėmis ar kitomis atliekomis“, – rekomenduoja D. Skrupskelienė.