Lietuvą pasirinko metęs strėlytę į žemėlapį: atvykęs suprato, jog gali nuveikti dar daugiau nei planavo

Užsienio mokslininkai Lietuvoje ne tik realizuoja savo kūrybinį potencialą – įgyvendina perspektyvias ir drąsias idėjas, bet ir dalijasi savo pastebėjimais, kokių pokyčių reikėtų, kad dar daugiau talentingų, perspektyvių tyrėjų pradėtų ar tęstų akademinę karjerą Lietuvoje. Toks vienas svarbiausių Lietuvos mokslo tarybos (LMT) strateginių tikslų – atrinkti ir finansuoti didžiausią vertę valstybei kuriančius projektus bei pritraukti talentingiausius mokslininkus, būti varikliu jų idėjoms.

Lietuvą pasirinko darbui ir gyvenimui

Iš Ispanijos atvykusi ir nuo 2020 metų Vilniuje gyvenanti Mykolo Romerio universiteto docentė dr. Isabel Palomo-Domínguez atvira – galimybių Lietuvoje daug: ne tik pradėti naujus tyrimus, bet ir tęsti esamus bei kurti bendradarbiavimo tinklus. „Mokslo projektams įgyvendinti skiriamas finansavimas suteikia daugiau galimybių ir užtikrina darbų tęstinumą. Mokslą kuria žmonės, bet be finansavimo jie daug ko padaryti tiesiog negalėtų“, – įsitikinusi I. Palomo-Domínguez.

Pašnekovės žodžiais, jos sprendimą likti Lietuvoje lėmė asmeninės ir profesinės priežastys. „Tai, kas iš pradžių atrodė kaip mano laikinas gyvenimo etapas užsienyje, pamažu virto ilgalaikiu gyvenimo planu čia, Lietuvoje – galiu drąsiai patvirtinti, jog šis mano pasirinkimas buvo sėkmingas. Atvykusi čia, turėjau palikti dėstytojos pareigas universitete Ispanijoje ir viską pradėti nuo nulio. Visgi turiu pripažinti, kad būtinybė greitai prisitaikyti prie visiškai kitokios aplinkos man buvo ypač vertinga patirtis. Taip pat džiaugiuosi profesiniais kontaktais ir draugais, kuriuos atradau šioje kelionėje“, – dalijosi pašnekovė.

Pirmiausia Lietuvoje I. Palomo-Domínguez atliko mokslinę praktiką, o 2022 metais įsidarbino MRU dėstytoja. Šiuo metu mokslininkė vadovauja projektui „Postskaitmeninis pasakojimas už lyčių lygybę: institucijų ir įmonių komunikacija siekiant darnaus vystymosi tikslų“ (PSGENEQ).

Pagrindinis projekto tikslas – išsiaiškinti, kaip Z ir Alfa kartos atstovai supranta poskaitmeninę komunikaciją. Tyrimas sutelktas į pasakojimus skaitmeninėje erdvėje, kuriais skatinama lyčių lygybė. Taip pat nagrinėjama, kokį potencialą turi institucijos ir įmonės, informuodamos ir įtikindamos skirtingas auditorijas.

Į komandą susibūrė tyrėjai iš Lietuvos ir Ispanijos, iš trijų skirtingų universitetų, o projekto metodologija grindžiama tarpdisciplininiu požiūriu, apimančiu įvairias socialinių ir humanitarinių mokslų sritis. Ši perspektyvų įvairovė, mokslininkės žodžiais, leidžia mokytis vieniems iš kitų.

Dvejų metų trukmės projektas – finansuojamas iš valstybės biudžeto, įgyvendinant programą „Ekscelencijos centrų steigimas Mykolo Romerio universitete“. Projektas vykdomas pagal Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuotą Ekscelencijos centrų iniciatyvą.

Projekto metu kuriamas gerosios praktikos gairių ir rekomendacijų rinkinys organizacijoms (valdžios institucijoms, įstaigoms, verslo įmonėms), kaip įtraukti lyčių lygybės temą į jų komunikacinius naratyvus.

„Mano nuomone, Lietuvoje galimybės užsienio tyrėjams vykdyti mokslinius tyrimus labai patrauklios. Pirmiausia paminėčiau greitą ir lanksčią sistemą – teikiant paraiškas ir dalyvaujant konkursuose nėra perteklinės biurokratijos, o sprendimai priimami operatyviai. Kita vertus, kandidatams suteikiamos realios galimybės įgyvendinti savo projektą – konkurencija yra sąžininga ir proporcinga. Be to, Lietuvoje suprantama, kad mokslinių tyrimų finansavimas – būtinas, siekiant užtikrinti ilgalaikį ir tvarų mokslinį darbą. Taip pat labai vertinu tarptautinį atvirumą: Lietuva aktyviai siekia bendradarbiauti su kitomis šalimis, sudaro palankias sąlygas sutartims ir bendradarbiavimo susitarimams pasirašyti“, – sakė MRU mokslininkė.

Kaip dar labiau padidinti Lietuvos patrauklumą tarptautiniams tyrėjams, didinti mokslo tarptautiškumą? Pašnekovės žodžiais, svarbiausia – efektyvi komunikacija, tinklų ir bendruomenių kūrimas.

„Tikiu mokslo diplomatija, kurią galima vystyti per įvairių šalių ambasadų tinklą ir, žinoma – tarptautines mokslo asociacijas. Puikus pavyzdys – Ispanijos mokslininkus ir tyrėjus, dirbančius Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, vienijanti asociacija „ACEBaltic“. Mes organizuojame susitikimus, mezgame naujus kontaktus ir skatiname būsimas partnerystes, teikiame pagalbą Ispanijos tyrėjams, atvykstantiems į Baltijos šalis ir dar nesusipažinusiems su čia siūlomomis galimybėmis. Tokiu būdu veikiame kaip atvira komunikacijos platforma, skatinanti susitikimus ir bendradarbiavimą. Manau, kad tokios asociacijos gali stipriai prisidėti prie Lietuvos, kaip patrauklios mokslinių tyrimų vietos, įvaizdžio kūrimo“, – įsitikinusi pašnekovė.

Modernios technologijos keičia tyrėjų darbą

Vilniaus universiteto (VU) podoktorantūros stažuotojas dr. Sergii’us Gurbychas, baigęs Heidelbergo žydų studijų universitetą ir į Lietuvą atvykęs pagal Ekonomikos atgaivinimo ir atsparumo planą „Naujoji Lietuvos karta“, tyrimus vykdo Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakultete – jiems vadovauja Rytų Europos žydų istorijos tyrimų centro vadovė, LMT Humanitarinių ir socialinių mokslų ekspertų komiteto pirmininkė prof. Jurgita Verbickienė. Dr. S. Gurbychas dirba su įvairiais tekstais, taikydamas skaitmeninės humanitarikos metodus.

„Daugelyje šalių universitetų tyrėjai didelę savo laiko ir energijos dalį skiria dėstymui ir ruošimuisi paskaitoms, todėl savarankiškiems tyrimams lieka nedaug laiko. Šiuo metu turiu unikalią galimybę visiškai susitelkti į mokslinius tyrimus. Tai ypač svarbu srityje, kurioje kurioje nauji įrankiai ir galimybės atsiranda beveik kiekvieną savaitę. VU mane nustebino minimali biurokratija ir orientacija į žmogų. Tą sakau be jokio perdėjimo ar noro būti mandagiam – būtent taip ir jaučiuosi“, – kalbėjo S. Gurbychas.

Pašnekovo žodžiais, perspektyvų tęsti mokslinius tyrimus, tiek susijusius su šiuo metu atliekamais tyrimais, tiek platesniame kitų akademinių projektų kontekste, išties yra. „Mano mokslinis darbas – susijęs su rankraščių atpažinimo modelių kūrimu ir taikymu, tiriant, visų pirma, archyvinius rankraščius. Dirbu su tekstais hebrajų, jidiš, ukrainiečių, lenkų, vokiečių ir anglų kalbomis. Susidūręs su lietuviškais rankraščiais supratau, kad iki šiol nėra sukurto modelio, galinčio atpažinti lietuvių kalba rašytą rankraštinį tekstą. Šiuo metu kartu su kolegomis atliekame parengiamuosius darbus, kad galėtume pradėti tokio modelio kūrimą. Tai reikšmingai išplės istorikų ir filologų galimybes dirbti su istoriniais dokumentais. Lietuvoje sudarytos puikios tarptautinio bendradarbiavimo ir projektų kūrimo galimybės, įtraukiant tyrėjus iš įvairių Europos šalių ir JAV. Galiausiai, matau didžiulį potencialą plėtojant edukacines iniciatyvas. Šių metų pradžioje įgyvendinta bendras VU Filologijos ir Istorijos fakultetų projektas – įkurta Skaitmeninės humanitarikos laboratorija. Projektą finansavo LMT. Prieš porą savaičių šioje laboratorijoje vedžiau pirmąsias dirbtuves – buvau maloniai nustebintas, kiek daug dalyvių, norinčių savo darbe pasitelkti skaitmeninės humanitarikos įrankius, susirinko“, – dalijosi pašnekovas.

Planas – įkurti mokslinių tyrimų komandą

Dr. Denis Copilas-Ciocianu dirba vyresniuoju tyrėju Gamtos tyrimų centre. Jo mokslinių tyrimų sritis – vėžiagyviai (šoniplaukos), jų tikslas – suprasti, kodėl invazinės rūšys išstumia vietines (ypač Lietuvoje), taip pat išsiaiškinti rūšių formavimosi ir prisitaikymo procesus.

„Mano darbas yra labai įvairus – nuo duomenų analizės ir mokslinių straipsnių rašymo iki mėginių rinkimo ekspedicijose (daugiausia – Balkanuose, Kaukaze, Juodosios ir Kaspijos jūrų regionuose), laboratorinių tyrimų (DNR analizė ir morfologiniai tyrimai) bei dalyvavimo konferencijose“, – pasakojo D. Copilas-Ciocianu.

Į Lietuvą mokslininkas atvyko 2017 metų pabaigoje, baigęs doktorantūros studijas Čekijoje. „Tuo metu galimybės įsidarbinti akademinėje srityje Rytų Europos šalyse buvo (ir vis dar yra) kur kas didesnės nei Vakarų Europoje. Taigi, pasinaudojau šia galimybe. Svarbiausi mokslinio darbo Lietuvoje privalumai – stabilus mokslo tyrimų finansavimas (reguliarūs kvietimai teikti paraiškas ir pakankamas finansavimas) bei akademinė laisvė, kuria galiu džiaugtis“, – kalbėjo pašnekovas.

Ateityje D. Copilas-Ciocianu tikisi sukurti savo mokslinių tyrimų komandą. Šiuo metu bendradarbiauja su tyrėjais iš dešimties skirtingų šalių, tačiau taip pat norėtų plėsti bendradarbiavimą ir su kitomis Lietuvos mokslo institucijomis.

Į Lietuvą atvyko neplanuotai

VU profesorius Victoras de Munckas – žymus antropologinių tarpkultūrinių tyrimų specialistas, į Lietuvą pirmąsyk atvykęs 2001–2002 metais pagal „Fulbright“ programą. „Iki tol apie Lietuvą beveik nieko nežinojau, išskyrus legendinės roko grupės „The Grateful Dead“ Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė 1992-aisais sukurtus ir paramos koncerte pristatytus marškinėlius su skeletu, dedančiu į krepšį. Į Lietuvą atvykau tiesiogine to žodžio prasme mesdamas strėlytę į žemėlapį. Atvykęs čia, supratau, kad galiu prisidėti tiek prie antropologijos mokslo, tiek prie lietuvių studentų ugdymo. Lietuviai studentai išsiskiria savo intelektu, susidomėjimu, charakteriu ir žmogiškumu. Ryšys su jais ir antropologija man suteikė gilų prasmės ir dėkingumo jausmą šiai šaliai, jos žmonėms ir akademinei bendruomenei, ypač Vyčiui Čiubrinskui, kuris buvo ir tebėra svarbiausia figūra Lietuvos antropologijoje“, – dalijosi V. de Munckas.

Šiuo metu pagrindinis profesoriaus mokslinių tyrimų objektas – ontologinių socialinių ryšių poreikis (angl. ontological rootedness) ir vėjavaikiški santykiai, susiję su populiacijos nykimo problema. „Mano teorinis požiūris grindžiamas prielaida, kad populiacijos mažėjimą daugiausia lemia tai, kaip jauni suaugusieji suvokia meilės santykius. Tradiciniuose santykiuose meilė buvo laikoma amžina, o jos tikslas – santuoka ir vaikai. Tačiau jei meilė nėra amžina, tuomet motyvacija tuoktis ar turėti vaikų mažėja arba visai išnyksta. Noriu ištirti, ar meilė vis dar gali būti suvokiama kaip vedanti į namus, šeimą ir santykių pastovumą.

Žymus sociologas Anthony Giddensas rašė, kad šiuolaikinė meilė – laikina ir sąlyginė, t. y. meilė turi galiojimo laiką. Jei taip, tai paaiškintų mažą santuokų ir gimstamumo rodiklį pasaulyje ir Lietuvoje. Svarbu suprasti, kas nutiko meilei kaip šeimos ir vaikų gimimo motyvatoriui. Tyrimai apie meilę kaip šeimos ir vaikų gimimo sprendimų katalizatorių yra ypač reikšmingi“, – komentavo mokslininkas.

Kalbėdamas apie iššūkius, su kuriais susiduria Lietuvoje, pašnekovas išskyrė mokslinius tyrimo metodus, dažnai apsiribojančius apklausomis ir diagramomis, o humanitariniuose moksluose – pavieniais interviu su „sniego gniūžtės“ atrankos metodu parinktais respondentais.

„Turime žengti toliau, tačiau socialinių, kultūrinių ir psichologinių tyrimų pažangai būtini didesni tyrėjų atlyginimai, kad jiems netektų dirbti papildomų darbų. Dėstytojams reikėtų suteikti daugiau galimybių tobulinti savo dėstymo įgūdžius. Pavyzdžiui, stebėti kolegų paskaitas, dalytis įspūdžiais ir neformaliai diskutuoti apie dėstymo strategijas. Manau, kad studentų vertinimai ir dėstytojų apsilankymai vieniems kitų paskaitose gali suteikti naudingą grįžtamąjį ryšį. Dėstymas turėtų būti vertinamas ir skatinamas, o ne laikomas antraeiliu dalyku po tyrimų. Taip pat reikėtų suteikti daugiau galimybių bendriems dėstytojų ir studentų moksliniams tyrimams įgyvendinti, įtraukiant bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros studentus“, – apibendrino profesorius.

Tarptautinis mokslinis bendradarbiavimas, inovacijos ir naujos tyrimų kryptys padeda spręsti globalius iššūkius bei stiprina Lietuvos mokslo ekosistemą. Skirtingų šalių mokslininkų bendrystė, nuoseklus bendradarbiavimas ir tarpusavio pasitikėjimas kuria tikrąsias mokslo ir mokslininkų sėkmės istorijas.

Pasidalinti: