Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas G. Valinčius: apie tris svarbiausius darbus, ir kokios naujos galimybės laukia jaunųjų mokslininkų

Rugsėjo 25–26 dienomis Lietuvos mokslininkai lankysis Prancūzijoje – prasidėjusio Lietuvos sezono Prancūzijoje metu skaitys pranešimus, dalysis gerosiomis praktikomis, projektų su partneriais šioje šalyje sėkmės istorijomis bei kvies dar aktyviau bendradarbiauti. Partnerystės su užsienio šalių mokslininkais – vienas Lietuvos mokslo tarybos (LMT) prioritetų, antrasis – rasti dar efektyvesnių būdų į Lietuvą pakviesti kuo daugiau talentingiausių jaunųjų mokslininkų.

Apie tarptautinio bendradarbiavimo svarbą, suplanuotus svarbiausius darbus ir pokyčius bei jaunųjų mokslininkų sudominimą mokslu – interviu su LMT pirmininku dr. Gintaru Valinčiumi.

– Rudenį pradėjote įspūdingu startu – inicijavote ir su partneriais pasirašėte Ketinimų protokolą dėl JAV įsikūrusio lyderiaujančio pasaulyje Masačusetso technologijos instituto (MIT) Tarptautinių mokslo ir technologijų iniciatyvų (MISTI) programos inicijavimo Lietuvoje. Kuo mokslo bendruomenei svarbus šis įvykis?

– Tai – išties išskirtinis įvykis Lietuvos istorijoje, nes tam, kad būtų pasirašytas susitarimas dėl konsorciumo įkūrimo, susitelkė svarbiausių viešojo ir privačiojo sektorių atstovai. Galimybė Lietuvai tapti visaverte MIT MISTI programos nare suteiktų prieigą prie pasaulinio lygio mokslo, technologijų ir inovacijų išteklių, sustiprintų mūsų šalies pozicijas transatlantinėje erdvėje, ypač saugumo srityje, formuotų partnerystes tarp akademinių bendruomenių, sudarytų galimybes verslui pritraukti talentų iš už Atlanto inovatyviems projektams įgyvendinti.

LMT šiame procese ėmėsi iniciatoriaus vaidmens – paskatinti partnerius susitarti dėl bendrų programos įgyvendinimo principų ir inicijuoti tolesnį procesą.

Įkūrus konsorciumą, artimiausioje ateityje planuojama paremti viešojo sektoriaus atstovus, skiriant lėšas programų, susijusių su amerikiečių studentų atvykimu į Lietuvą, administravimui, inicijavimui, renginių organizavimui. Pagrindinis bendradarbiavimo su MIT tikslas – į Lietuvą pritraukti kuo daugiau gabių amerikiečių studentų. Atvyks, pasižvalgys, susidomės ir, žiūrėk, gal pasiliks ir ilgesniam laikui.

– Rugsėjį laukia ir dar vienas renginys su svarbiais strateginiais partneriais Prancūzijoje. Šiuo metu jau vyksta Lietuvos sezonas Prancūzijoje, netrukus prie jo prisijungs ir Lietuvos mokslininkai. Kokius tikslus keliate dalyvaudami Sezono renginiuose?

– Prancūzija – labai svarbi Lietuvos strateginė partnerė. Tai – lyderiaujanti Europos šalis, turinti labai didelį mokslo potencialą, senas mokslo tradicijas. Į Paryžių rugsėjo 25–26 dienomis vyksta Lietuvos mokslininkų grupė, tarp kurių – ir LMT nariai. Svarbiausia mūsų misija – stiprinti tarptautinius mokslinius ryšius ir plėsti bendradarbiavimą su Prancūzijos mokslininkais gyvybės, neuromokslų ir onkologijos srityse, mokslininkais, plėtojančiais medžiagų mokslus, kuriančius naujas analitines sistemas medicinai ir diagnostikai. Vizito metu Lietuvos mokslo bendruomenės atstovai pristatys atstovaujamas mokslo sritis, mokslinių tyrimų kryptis ir kartu su mokslininkais iš įvairių institucijų: Prancūzijos nacionalinio mokslinių tyrimų centro (CNRS), kitų universitetų, aptars galimybes aktyviau plėtoti dvišalius santykius. LMT yra pasirengusi inicijuoti dvišales programas, kurios atvertų naujas galimybes ne tik mūsų, bet ir Prancūzijos bei kitų šalių mokslininkams Lietuvoje vykdyti inovatyvius mokslinius tyrimus.

– Dvišalės programos Lietuvos mokslininkų bendruomenėje nėra naujovė?

– Skatinant sėkmingą Lietuvos ir Taivano tyrėjų bendradarbiavimą, finansuojami bendri abiejų šalių mokslininkų projektai. 2024 metų pradžioje buvo paskelbtas pirmasis kvietimas teikti paraiškas bendrų projektų finansavimui – gautos 35 paraiškos biomedicinos, molekulinės biologijos ir lazerių technologijų srityse. Prieš keletą dienų paskelbti pirmieji, konkurso keliu atrinkti, dešimt perspektyvių projektų – per dvejus metus jiems finansuoti kiekviena šalis skirs po 200 tūkst. eurų vienam projektui, viso po 1 mln. eurų.

Planuojama, jog sausio mėnesį abi šalys skelbs dar vieną kvietimą teikti projektų pasiūlymus ir papildomai investuos po 1 mln. eurų. Taigi, antraisiais metais, pradėjus naujo projekto srauto finansavimą, abi šalys kartu finansuos 4 mln. eurų vertės mokslinių projektų portfelį. Pirmojos srauto projektams artėjant į pabaigą (antroje 2026 m. pusėje), abi pusės sutarė suburti autoritetingų ekspertų grupę, kuri įvertins įgyvendintų projektų rezultatus. Jei ekspertai atrinks perspektyvius, tolesniam investavimui tinkamus projektus, tyrėjų grupės galės pasinaudoti papildoma 100 tūks. eurų investicija, kurios paskirtis – panaudojant pasiektus rezultatus, pasiūlyti praktinius sprendimus ir technologijas, tinkančias diegti praktikoje ar inovatyviems produktams kurti. Panašaus modelio Lietuvoje ir Taivane iki šiol nebuvo. Tai yra inovacija, kuria tikimės paskatinti mokslinių rezultatų diegimą praktikoje.

Lietuvos ir Taivano mokslo tarybų bendradarbiavimas neapsiriboja tik finansavimu. Intensyviname mokslinę tinklaveiką, bendrų akademinių ryšių kūrimą. Šį rudenį organizuojame du Lietuvos ir Taivano mokslininkų mokslinius seminarus. Pirmasis abiejų šalių mokslininkų susitikimas, skirtas biotechnologijoms, vyks Taivane jau spalio pradžioje, antrasis, skirtas lazerių technologijoms, organizuojamas Lietuvoje. Seminare Taivane dalyvausianti Lietuvos mokslininkų delegacija pristatys savo mokslinius darbus, aptars galimybes bendradarbiauti teikiant bendrus projektų pasiūlymus 2025 metais. Lietuvos, tikėčiausi, ir Taivano mokslininkų susidomėjimas tokiu bendradarbiavimu – didžiulis.

– LMT vis daugiau dėmesio skiriama studentams, jauniesiems mokslininkams – kokių pokyčių gali tikėtis būsimieji tyrėjai?

– Vienas svarbiausių strateginių LMT tikslų – investicijos į jaunąją mokslininkų kartą. Šiais metais, atnaujinus LMT ir NASA bendradarbiavimą, pavasarį paskelbėme konkursą Lietuvos studentams dėl galimybės stažuotis NASA mokslinių tyrimų centruose. 2025-ųjų pavasario ir vasaros stažuotėms LMT suplanavusi finansuoti po 10 studentų. Viso – 20 studentų. Šios stažuotės – neabejotinai išskirtinė patirtis įvairių sričių jauniesiems mokslininkams.

Vasaros pabaigoje baigėsi didžiulio susidomėjimo sulaukusi studentų vasaros mokslinė praktika „Mokslo vasara su LMT“. Beveik dvidešimt metų be pertraukos vykstanti studentų mokslinių praktikų programa – unikali Europos Sąjungoje. Ji sudaro galimybes Lietuvos ir užsienio studentams vasaros metu atvykti į mūsų šalies mokslo laboratorijas, tyrimų kolektyvus, susipažinti su vykdomais tyrimais ir patiems išbandyti mokslininko ar mokslininkės karjeros skonį. Nemažai šios programos dalyvių studentų šiuo metu jau yra tapę tarptautiniu mastu pripažintais Lietuvos mokslininkais.

– Ar rudenį mokslo bendruomenės laukia ir daugiau pokyčių?

– Rudenį pradedame su trimis svarbiais Vyriausybės pavedimais. Pirmasis – parengti Lietuvos mokslinių tyrimų infrastruktūros plėtros kelrodį. Tai yra svarbus strateginis dokumentas, leidžiantis planuoti mūsų valstybės investicijas į mokslinių tyrimų infrastruktūrą, kuri yra vienas svarbiausių šalies ekonominio augimo ir inovacijų kūrimo įrankių. Neabejoju, kad MTI Kelrodis padės mūsų šalies Vyriausybei pasirinkti efektyvias viešųjų investicijų kryptis ir dimensijas.

Antrasis, ne mažiau svarbus darbas – naujovė ir pačiai LMT. Įkvėpti VU Gyvybės mokslų centro (VU GMC) bei Europos molekulinės biologijos laboratorijos (EMBL) Genomo redagavimo technologijų partnerystės instituto sėkmės istorijos, pasiūlėme Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) ir sulaukėme pritarimo idėjai Lietuvoje įkurti dar bent tris tarptautinėmis partnerystėmis grįstus kompetencijų centrus.

Šiuose centruose, kaip ir VU GMC ir EMBL institute, būtų diegiamos gerosios tarptautinės mokslo vadybos praktikos, sukurta moderni ir įtrauki tyrimų aplinka, puoselėjami šiuolaikinės mokslo kultūros bei aukščiausios mokslinės etikos standartai. Tikimės, kad šiuose kompetencijų centruose bus suburtos perspektyvios tarptautinės taikomųjų mokslinių tyrimų tyrėjų komandos, kurios, kaip ir minėti VU GMC ir EMBL partnerystės instituto tyrėjai, sulauks tarptautinio pripažinimo, sėkmingai konkuruos dėl prestižinių Europos mokslo tarybos (angl. European Research Council, (ERC) dotacijų ambicingiausioms mokslo idėjoms įgyvendinti. Šių centrų įkūrimui planuojame investuoti 32 mln. eurų. Šiuo metu atliekame labai svarbų valstybės pavedimą – dalyvaujame valstybės investicijų planavimo procese, organizuojame viešąsias konsultacijas, kurias užbaigus, turėtų paaiškėti, kokius kompetencijų centrus galėtume sukurti Lietuvoje. Šie centrai, tikimės, tam tikrame savo vystymosi etape pasiūlys mūsų šalies pramonei bei visuomenei svarbių taikomųjų tyrimų rezultatų, aktualių sprendžiant sveikatos priežiūros, tvarios gamybos, klimato kaitos, pagaliau, visuomenės problemas. Tikimės, kad tai bus visuomenei ir verslui atviri centrai, įgyvendinantys atvirąją mokslo politiką bei glaudžiai integruoti į Europos tyrimų erdvę.

Trečiasis projektas – nukreiptas į jaunuosius mokslininkus. Kartu su ŠMSM siūlome „Mano pirmosios komandos“ projektą, skirtą paskatinti talentingus, perspektyvius jaunuosius mokslininkus, norinčius pradėti ar tęsti akademinę karjerą Lietuvoje. Investuotume į perspektyvias ir drąsias idėjas, kurias pasiūlytų visų mokslo, humanistikos ir meno sričių jaunieji tyrėjai, demonstruojantys gebėjimus tapti savo tyrimų tematikų lyderiais. Manome, jog Lietuvoje galėtų būti suformuotos maždaug 85 pirmosios komandos – ateities tyrimų grupės. Ypač tikimės aktyvaus regionų institucijų vadovų įsitraukimo, sudarant sąlygas savo institucijose atsirasti tokioms tyrėjų grupėms.

Mes norime kuo daugiau kultūrinio keitimosi, kad žmonės, įgiję skirtingų patirčių, aukštąsias mokyklas baigę skirtingose šalyse, tarpusavyje bendradarbiautų, kartu įgyvendintų bendras idėjas, realizuotų savo kūrybinį potencialą. Mūsų tikslas – atrinkti geriausius projektus, pritraukti talentingiausius mokslininkus. Su šiuo projektu planuojame startuoti kitąmet. Neabejoju, jog kiti metai – išskirtinių galimybių jauniesiems mokslininkams metai.

Jau šiais metais įgyvendiname ir reikšmingus mūsų organizacijos pokyčius. Baigę palyginamąjį Lietuvos mokslo institucijų vertinimą, inicijavome mūsų pačių veiklos efektyvumo ir kokybės auditą. Subūrėme nepriklausomų ekspertų grupę mūsų atlikto palyginamojo vertinimo proceso kokybei įvertinti bei pateikti pasiūlymus organizacijos veiklos tobulinimui.

Antras svarbus veiksmas – ex post mokslininkų inicijuojamų projektų kokybinis įvertinimas. Šiuo veiksmu siekiame peržiūrėti mūsų teisės aktus, kurias remdamiesi organizuojame projektų konkursus, identifikuoti ir pašalinti perteklinius biurokratinius reguliavimus, įvertinti išorės ekspertų atrankos ir darbo organizavimo kokybę. Ypač svarbu, kad šiemet, pasitelkę dirbtinio intelekto technologijas, pirmąkart bandysime įvertinti ir LMT ekspertinio darbo konkursinėse programose kokybę. Šio veiksmo tikslas – sukurti pagalbos įrankius mūsų ekspertams, taip pat ir samdomiems iš užsienio valstybių, užtikrinančius ekspertinių išvadų kokybę.

Pagaliau, siekdami tapti patrauklūs mokslo ir verslo bei valdžios sektorių bendruomenėms, labiau pastebėti tarptautinėje mokslo erdvėje, apsisprendėme kurti modernesnį organizacijos įvaizdį. Atsisakėme uždaro, painaus biudžetinės organizacijos įvaizdžio. Mokslo bendruomenė jau dabar gali pamatyti atnaujintą LMT logotipą, susipažinti su atnaujinta LMT stiliaus knyga, pastebėti modernesnį, lengviau atpažįstamą, organizacijos įvaizdį viešojoje erdvėje bei aktyviai dalyvauti vis gausėjančiose LMT veiklose atvirose visiems mokslo bendruomenių nariams.

Pasidalinti: