Pasiteisinimai nepadeda: antrąkart pagauti su telefonais net 600 vairuotojų netenka teisės vairuoti

„Tik trumpai atrašiau“, „tik patikrinau navigaciją“, „tik perjungiau dainą“ – šie „tik“ kasmet sukelia šimtus eismo įvykių ir kainuoja tūkstančius eurų. Lietuvos policijos duomenimis, pastaruosius 5 metus kasmet vidutiniškai užfiksuojama daugiau kaip 43 tūkstančiai pažeidimų, susijusių su netinkamu mobiliųjų telefonų naudojimu vairuojant. Maždaug 600 vairuotojų dėl į rankas antrą kartą paimto telefono netenka teisės vairuoti.

Vairuojant riziką didina neapgalvoti veiksmai

Vairuotojai, užsiimantys pašaline veikla: naršantys telefone, rūkantys, imantys daiktus nuo sėdynės, nustatinėjantys navigaciją, dažnai nė nesusimąsto, kad vos kelias sekundes trunkantis veiksmas gali baigtis rimtomis pasekmėmis. Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Automobilių inžinerijos katedros profesoriaus doc. dr. Vido Žuraulio, toks savo galimybių pervertinimas pavojingas, mat prie vairo privalu nuolat analizuoti ne tik savo, bet ir prognozuoti kitų eismo dalyvių – vairuotojų, pėsčiųjų, dviratininkų – veiksmus.

„Kalbėdami telefonu, rašydami žinutes ar klausydami garso pranešimų, tampame nebe tokie pastabūs, situaciją vertiname nepakankamai efektyviai – tik čia ir dabar. O kas vyksta toliau priekyje, kokie galimi vairuotojų veiksmai – to tikrai nebevertiname, juk mąstymas nukreiptas į žinutes ar pokalbius“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.

Net kelios sekundės gali pridaryti rimtos žalos

Pasak V. Žuraulio, šiuolaikiniuose automobiliuose įdiegta laisvų rankų įranga atlaisvino rankas, bet ne dėmesį: mąstydami apie pokalbį ar tekstinius pranešimus, dar blogiau – peržiūrėdami vaizdo įrašus, vairuotojai, prireikus, rizikuoja nespėti apvažiuoti kliūties ar staiga sustabdyti automobilio.

„Išmanusis telefonas – dirgiklis, kuris nukreipia mūsų dėmesį nuo svarbiausios veiklos – vairavimo ir aplinkinio eismo stebėjimo. Telefonas rankose mums toks įprastas, kad imame ir patikime – nieko nenutiks, jei naršysiu telefone ir vairuosiu. Juk vairavimas irgi atrodo vis paprastesnis veiksmas: automobilių valdymas patogus, juose įdiegta įvairių saugos sistemų. Visgi, net ir modernios technologijos neapsaugo nuo nelaimių – automobilius būtina saugiai valdyti. Kita vertus, ekranai mus išlepino: norime nuolatinės interaktyvios veiklos, įdomių žinučių, skambių antraščių, o važiavimas eisme leistinu greičiu, stebint, praleidžiant kitus eismo dalyvius ima atrodyti toks neįdomus, banalus – geriau panaršyti telefone“, – komentavo VILNIUS TECH Automobilių inžinerijos katedros profesorius.

Ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ Žalų departamento vadovas Mindaugas Balinskas pritaria: tobulėjančios technologijos vairavimą padaro saugesnį, tačiau ir toliau už elgesį prie vairo bei eismo įvykius atsakingas pats vairuotojas. „Kartais iš klientų girdime pasiteisinimus, jog nesuveikė automobilio saugos sistemos, todėl įvyko avarija. Saugos sistemos gali padėti išvengti eismo įvykių, tačiau, vairuotojui nukreipus dėmesį į telefoną ar užsiimant kita pašaline veikla, jos – bejėgės. Būtent pašalinė veikla, naudojimasis telefonu, dėmesio nukreipimas kitur – dažnai pasitaikančios eismo įvykių priežastys. Kol kas automobiliuose naudojamos sistemos dar nėra pajėgios jų išvengti, todėl visa atsakomybė – vairuotojo rankose“, – komentavo M. Balinskas.

Pavojų didina kiekvienas metras

Kaip rodo mokslininkų atlikti tyrimai, judant 40 km / h greičiu ir kelyje pasitaikius netikėtai kliūčiai, pašaline veikla užsiimantis vairuotojas dar nuvažiuotų 11 metrų ir tik tuomet sureaguotų.

„Jeigu stovime spūstyje, degant draudžiamam šviesoforo signalui, atrodytų nieko tokio paimti į rankas telefoną ir atrašyti žinutę. Iš tiesų, kiekviena uždelsta sekundė ir dėmesio nukreipimas reiškia, jog bent keli vairuotojai, užsidegus žaliam šviesoforo signalui, nespės kirsti sankryžos. Kartu labai svarbu stebėti, ar kitas automobilis į sankryžą neįvažiavo degant raudonam signalui, galbūt, pėsčiasis, dviratininkas, paspirtuko vairuotojas nusprendė skubiai kirsti sankryžą. Spūstyje ar priartėjus prie žiedinės sankryžos taip pat dažnai dairomasi galimos kliūties arba naršoma telefone, nepastebint, jog priekyje stabtelėjo automobilis, o tuomet – bumbtelėjimas. Rezultatas – sugadinta diena ir paralyžiuotas eismas“, – kalbėjo V. Žuraulis.

M. Balinskas sutinka: dažnas vairuotojas mano, jog naudojimasis mobiliuoju telefonu incidentus kelyje gali lemti tik važiuojant didesniu greičiu. Visgi, įvertinus eismo įvykius, kurių priežastis – pašalinė veikla, jie paprastai įvyksta būtent miestuose, esant nedideliam greičiui, tačiau intensyviam automobilių judėjimui.

Taip nutinka, nes intensyvus eismas reiškia greitai besikeičiančią situaciją – vos kelios akimirkos neatidaus vairavimo reiškia, jog sureaguoti į pokyčius priekyje ir nuspausti stabdžius nebelieka galimybės.

„Vairuotojai, neįvertinę visų veiksnių, svarbių esant intensyviam eismui, vis dažniau ryžtasi naudotis telefonu. Praktikoje esame turėję eismo įvykių, kuomet naudojimasis telefonu lėmė dideles žalas – nepataisomai sugadintus abu automobilius, kurių vertė 10–30 tūkst. eurų, ir, kas ypač skaudu – sužeistus žmones“, – paaiškino ekspertas.

Užmiestyje – kitos vairavimo taisyklės

VILNIUS TECH mokslininkas priminė, jog užmiestyje, važiuojant 90 km / h greičiu, per sekundę automobilis nuvažiuoja 25 metrus. Vos 4 sekundės reiškia nuvažiuotus 100 metrų, o tai pakankamas atstumas nepastebėti, pavyzdžiui, į kelią iššokusio laukinio gyvūno. Be to, net ir spėjus sureaguoti į kliūtį, automobilį reikia suvaldyti, jis nesustos tą pačią akimirką.

Šaltuoju metų laiku eismo sąlygos tampa kur kas sudėtingesnės, visų pirma, dėl vis trumpesnio šviesaus paros meto. Kadangi aplinkui tamsu, didžiausiu pavojumi tampa pats šviečiantis telefono ekranas. „Važiuojant užmiestyje, kur daug tamsos, akys prie jos adaptuojasi ir lengviau atpažįsta objektus. Jei žvilgsnį nukreipiame į ryškiai šviečiantį ekraną, akis netrukus pripranta prie šviesos. Dar kartą nukreipus žvilgsnį į tamsą, vėl prireikia kelių sekundžių, kad akis pakartotinai prisitaikytų prie tamsos. Žmogus kelias akimirkas jaučiasi tarsi akinamas priešpriešais atvažiuojančio automobilio – tai labai pavojinga“, – įspėjo V. Žuraulis. Šiuo atveju riziką kiek sumažintų tamsoje nustatytas tamsusis ekrano režimas, tačiau esminės rizikos naudotis telefonu dalyvaujant eisme tai nepanaikina.

Svarbiausios taisyklės – jūsų saugumui

Kokių taisyklių nepamiršti vairuojant? V. Žuraulis įvardijo dvi svarbiausias: jei naudojama navigacija telefone, jo ekranas turėtų būti patogioje vietoje, kad žvilgsnis kuo mažiau nukryptų nuo kelio ar pats ekranas jo neužstotų. Antra, net ir naudojantis laisvų rankų įranga, reikėtų vengti emocionalių, ilgų ir sudėtingų pokalbių, kurie blaškytų dėmesį.

„Svarbiausia – nepamiršti, jog atsilieptas skambutis gali kainuoti labai brangiai. Net ir mažiausias eismo įvykis reikalauja daug nervų ir lėšų, papildomo laiko tvarkant dokumentus ir automobilį. Taigi, rizikai prie vairo – ne vieta“, – apibendrino pašnekovas.

Pasak M. Balinsko, kelyje dėmesys ir mintys privalo būti sutelktos į vairavimą – ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių. Dinamiškoje aplinkoje labai svarbu reaguoti laiku, nes atitrauktas dėmesys gali lemti situaciją, kuomet išvengti eismo įvykio galimybių tiesiog nelieka.

Beje, vairuotojai jau kone dešimtmetį savo telefonuose gali aktyvuoti funkciją „Netrukdyti vairuojant“ (angl. Do Not Disturb While Driving, DNDWD), kuri automatiškai nutildo pranešimus ir yra viena paprasčiausių bei veiksmingiausių priemonių, mažinančių išsiblaškymą.

Vairuotojus, naudojančius DNDWD funkciją, vienija įsitikinimas, kad tai yra reali saugumo priemonė, mažinanti riziką tiek jiems patiems, tiek kitiems eismo dalyviams. Nenaudojantys šios funkcijos pagrindine priežastimi įvardija baimę praleisti svarbius skambučius ar žinutes.

Remiantis Administracinio nusižengimo kodekso duomenimis, naudojantis telefonu, gresia bauda nuo 60 iki 90 eurų, taip pat gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas (nuo 1 iki 3 mėn.).

Pasidalinti: