Pavojingos, bet neišvengiamos: ką svarbu žinoti apie kasdien naudojamas baterijas
3/17/2026
2024 m. Lietuvoje surinkta beveik 13,2 tūkst. tonų baterijų ir akumuliatorių atliekų. Tai – didžiausias kiekis per pastaruosius kelerius metus, rodo Aplinkos apsaugos agentūros duomenys. Augant baterijų naudojimui tiek buityje, tiek versle, vis didesnę reikšmę įgauna tinkamas jų surinkimas ir perdirbimas.
Keičiasi baterijų kategorijos
Šių metų pradžioje įsigaliojęs naujasis Baterijų reglamentas keičia ne tik baterijų gamybos, ženklinimo ir surinkimo reikalavimus, bet ir aiškiai apibrėžia jų rūšis. Tai svarbu tiek įmonėms, kurios baterijas importuoja, parduoda ar naudoja savo veikloje, tiek gyventojams, kad būtų aišku, kaip skirtingas baterijas tvarkyti pasibaigus jų naudojimo laikui.
Vienas esminių Baterijų reglamento pokyčių – tikslesnė baterijų klasifikacija, leidžianti efektyviau organizuoti jų surinkimą ir perdirbimą.
Reglamente išskiriamos 6 baterijų kategorijos:
nešiojamosios baterijos – baterijos, sveriančios ne daugiau kaip 5 kg ir naudojamos įvairiuose buities prietaisuose, elektronikoje ar smulkioje įrangoje.
Bendrosios paskirties nešiojamosios baterijos, dažniausiai naudojamos kasdieniuose įrenginiuose, tokiuose kaip nuotolinio valdymo pultai, žaislai ar smulki elektronika.
Elektrinių transporto priemonių baterijos.
Pramoninės baterijos, naudojamos geležinkelio, vandens ar oro transporto priemonėse. Anksčiau elektromobilių baterijos taip pat buvo priskiriamos pramoninėms baterijoms.
Automobilių baterijos, skirtos tiekti elektrinę galią transporto priemonės apšvietimui, starteriui ar variklio paleidimui.
Mažųjų transporto priemonių – elektrinių paspirtukų, dviračių ir pan. – baterijos.
Iki šiol elektrinių paspirtukų ar dviračių baterijos dažnai patekdavo į teisinę „pilkąją zoną“. Tačiau sparčiai augant šių transporto priemonių naudojimui ir didėjant su baterijomis susijusių gaisrų rizikai, joms nustatyti aiškesni saugumo, surinkimo ir perdirbimo reikalavimai.
Dar viena naujovė – mažųjų transporto priemonių, taip pat ir įkraunamų pramoninių baterijų anglies pėdsakas taps atsekamas – kiekvienam baterijų modeliui, pagamintam konkrečioje gamykloje, turės būti parengiama anglies pėdsako deklaracija.
Elektrinių transporto priemonių ir pramoninės baterijos, nebetinkamos pirminiam naudojimui, pirmiausia turės būti pritaikomos kitai paskirčiai, pavyzdžiui, naudojamos kaip energijos kaupikliai.
Daugės pareigų gamintojams ir importuotojams
Kaip paaiškino Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė Asta Pakštaitė-Marcinkienė, naujasis Baterijų reglamentas numato gerokai aukštesnius tvarumo, ženklinimo, surinkimo ir perdirbimo reikalavimus.
Jei iki šiol Europos Sąjungos valstybės turėjo surinkti 45 proc. per metus rinkai pateiktų nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekų, nauji tikslai yra gerokai ambicingesni – iki 2027 metų pabaigos šis rodiklis turės siekti 63 proc., o iki 2030 metų pabaigos – net 73 procentus.
Mažųjų transporto priemonių baterijų atliekų surinkimo lygis iki 2028 m. pabaigos turėtų pasiekti 51 proc., o iki 2031 m. – 61 proc.
Palaipsniui siekiama, kad ateityje baterijas iš elektronikos prietaisų būtų paprasčiau išimti ir pakeisti. Iki šiol daug diskusijų kėlė mobilieji telefonai, kurių baterijos dažnai būna integruotos ir sunkiai pakeičiamos. Nuo 2027 metų situacija keisis. Tai reiškia, kad sugedus baterijai nebereikės keisti viso įrenginio – pakaks pakeisti bateriją, todėl elektronikos prietaisai galės būti naudojami ilgiau.
Neįkraunamos baterijos turės būti aiškiai ženklinamos, o ant jų bus nurodoma numatoma veikimo trukmė.
Dar vienas pokytis – naujas baterijų žymėjimas. Ant baterijų arba jų pakuočių turės būti pateikiama aiški informacija apie gamintoją, baterijos talpą, taip pat QR kodas. Nuskenavę jį vartotojai galės gauti papildomos informacijos apie bateriją. Nuo 2027 metų atsiras ir vadinamasis baterijos pasas, kuris leis atsekti bateriją visoje tiekimo grandinėje ir užtikrins didesnį skaidrumą.
Daro žalą aplinkai ir žmonėms
Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos vadovė Veronika Masalienė priminė, kokia žala daroma gamtai ir žmogui, jei baterijos netinkamai sutvarkomos ir išmetamos gamtoje ar į mišrių atliekų konteinerį.
„Baterijų sudėtyje esantys švinas, gyvsidabris ir kadmis gali būti žalingi aplinkai ir žmogui. Irdamos baterijų atliekos skleidžia medžiagas, kurios gali pakeisti dirvožemio cheminę sudėtį, pažeisti augalų lapus ar gyvūnų odą. Sunkieji metalai gali patekti ir į vandens telkinius bei žmogaus organizmą. O ličio baterijos yra priskiriamos degioms medžiagoms, todėl mechaniškai pažeista baterija gali užsidegti ar net sprogti“, – sakė V. Masalienė.
Buityje naudojamas išeikvotas baterijas galima atnešti į specialias surinkimo talpas prekybos centruose ar biuruose.
Automobilių baterijas, akumuliatorius, elektromobilių baterijas bei pramonines baterijas galima priduoti tokių atliekų tvarkytojams arba atvežti į stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles. Šios atliekos dažniausiai yra vertingos, todėl už jas atliekų turėtojui dažnai sumokama.
Informaciją, kur ir kaip priduoti nebereikalingas baterijas, akumuliatorius, kitą seną elektros ir elektronikos įrangą ar buitinę techniką, taip pat užsiregistruoti nemokamam jų išvežimui galima „Man rūpi rytojus“ svetainėje www.manrupirytojus.lt.
Elektronikos, baterijų ir akumuliatorių atliekos taip pat kasmet renkamos visoje Lietuvoje – ugdymo ir švietimo įstaigose, bendruomenėse bei įmonėse vykdomo aplinkosauginio projekto „Mes rūšiuojam“ metu.