„Pensijos vis tiek nesulauksiu“: pavojinga klaida, kuri gali brangiai kainuoti
10/27/2026
Apie pensiją daugelis žmonių galvoja tik iš finansinės pusės arba apskritai jai nesiruošia. Tačiau kas nutinka, kai vieną dieną nebereikia eiti į darbą, pajamos sumažėja, o laisvo laiko atsiranda daugiau nei bet kada anksčiau? Vieni užsidaro namuose, kiti mokosi užsienio kalbų, keliauja ar savanoriauja. Kas lemia šiuos skirtumus ir kaip pasiruošti ne tik finansiškai saugiai, bet ir prasmingai senatvei?
Taupyti senatvei? Geriau – konkrečiam tikslui
„Ilgaamžiškumas turi savo tikrai didelę kainą“, – „Compensa Life“ rengiamoje tinklalaidėje „Daugiau nei finansai“ sako Vida Greičiuvienė, socialinės iniciatyvos „Senjorų pasaulis“ vadovė. Tačiau, pasak jos, pinigai – tik viena pasirengimo senatvei dalis. Ne mažiau svarbu iš anksto pagalvoti, kuo užpildysime gyvenimą, kai nebereikės kasdien eiti į darbą.
„Kam man čia kaupti, jeigu aš nesulauksiu?“ – tokį atsakymą V. Greičiuvienė ne kartą girdėjo anksčiau dirbdama draudimo srityje. Jos klausimas būdavo paprastas: „O jeigu sulauksi, tai kas tada?“
Pašnekovė pripažįsta, kad net ilgametė patirtis finansų sektoriuje jai nepadėjo senatvei pasiruošti tiek, kiek būtų norėjusi. „Aš per vėlai pradėjau, todėl tiek, kiek turėjau pasiruošti, nepasiruošiau“, – pripažįsta ji.
Anot pašnekovės, jaunystėje atidėti pinigus tolimai ateičiai nėra patrauklu. Šiandien norisi geriau gyventi, įsigyti norimų daiktų, keliauti, o pensija atrodo pernelyg tolima, kad dėl jos reikėtų ko nors atsisakyti.
V. Greičiuvienė siūlo į kaupimą pažvelgti kitaip – susieti jį su konkrečiais poreikiais. Pavyzdžiui, kaip vieną galimų taupymo tikslų įvardyti dantų implantus. Pašnekovės skaičiavimu, vienam implantui gali prireikti apie 1500–2000 eurų.
„Mano draugė yra pasakiusi: „Žinok, mano burnoje – naujas automobilis. Žmonės sako, kad senatvė ateina per kojas, mano nuomone, per dantis“, – sako V. Greičiuvienė. O juk dantų taisymas – tik viena iš galimų išlaidų sulaukus senatvės.
Papildomų lėšų gali prireikti ir klausos aparatui, akių operacijai, sąnarių gydymui ar reabilitacijai. Nors dalis sveikatos priežiūros paslaugų yra kompensuojamos, ne visas išlaidas pavyksta padengti iš valstybės skiriamų lėšų.
Panašiai galima įvertinti ir kitus būsimo gyvenimo poreikius: kiek norėtųsi skirti kelionėms, laisvalaikiui, automobilio išlaikymui ar netikėtoms sveikatos išlaidoms. Konkrečios sumos padeda geriau suprasti, kam kaupiami pinigai ir kokio finansinio rezervo gali prireikti.
Žinoma, išėjus į pensiją dalis išlaidų sumažėja. Nebereikia kasdien važinėti į darbą, pietauti mieste, pirkti darbui skirtų drabužių. Tačiau kartu sumažėja ir pajamos, todėl verta iš anksto apskaičiuoti, kiek pinigų liks būtinosioms išlaidoms, o kiek – norimam gyvenimo būdui išlaikyti.
Dar 25 gyvenimo metai. Ar turite jiems planą?
Finansinis pasirengimas – tik viena užduotis. Kita, apie kurią kalbama gerokai rečiau, – pasiruošti pačiam gyvenimo pokyčiui.
V. Greičiuvienė siūlo įsivaizduoti žmogų, kuris į pensiją išeina 65-erių, o gyvena iki 90 metų. Tai dar ketvirtis amžiaus. Nors dešimtmečius planuojame profesinę karjerą, apie tokį ilgą laikotarpį po jos dažnai beveik negalvojame.
Todėl dar dirbant verta atrasti veiklų, kurios teiktų malonumą ir nepriklausytų nuo profesijos: pradėti mokytis užsienio kalbos, išbandyti savanorystę, prisijungti prie sportuojančių ar kitus pomėgius turinčių žmonių. Ne mažiau svarbu pagalvoti, ar sulaukus vyresnio amžiaus bus patogu gyventi dabartiniuose namuose, ar bus galimybė savarankiškai nuvykti pas gydytoją, į renginį ar susitikti su draugais.
Pasak pašnekovės, jos pažįstamų žmonių patirtis rodo, kad pensijos galima net nekantriai laukti. Kai kurie sąmoningai pasirenka išankstinę pensiją, nes jau žino, kuo norėtų užsiimti.
700 Eur pensija: kiek kainuoja gyvenimo džiaugsmas?
Vienoje diskusijoje apie senatvę, kurioje dalyvavo V. Greičiuvienė, iš auditorijos nuskambėjo klausimas: kaip gyventi mokytojai, kurios pensija siekia vos 700 eurų?
Pašnekovė pripažįsta, kad Lietuvoje yra žmonių, kuriems sudėtinga patenkinti net būtiniausius poreikius. Kai neužtenka pinigų maistui, būstui ar vaistams, kalbos apie aktyvų laisvalaikį gali atrodyti prasilenkiančios su tikrove.
Vis dėlto prasmingas gyvenimas nebūtinai reiškia brangias keliones ar mokamus užsiėmimus. Lietuvoje galima rasti nemokamų paskaitų, koncertų, mankštų, sveikatingumo programų, dalyvauti bendruomenių veikloje.
Dar viena galimybė – savanorystė. Ji gali padėti atrasti naujų pažinčių, jaustis reikalingam ir kartu užsiimti tuo, kas teikia džiaugsmą. Pavyzdžiui, galima padėti organizuoti kultūros renginius, skaityti pasakas vaikams darželiuose, prisidėti prie gyvūnų globos ar kitų visuomenei naudingų iniciatyvų.
Neleiskite, kad už jus viską padarytų anūkai
Vyresniame amžiuje savarankiškumui vis daugiau reikšmės turi ir technologijos. Gebėjimas naudotis išmaniuoju telefonu, elektroninėmis paslaugomis ar vaizdo pokalbiais leidžia ne tik tvarkyti kasdienius reikalus, bet ir palaikyti ryšį su užsienyje gyvenančiais artimaisiais, mokytis, susirasti bendraminčių.
V. Greičiuvienė pastebi, kad vyresni žmonės neretai susiduria su savotišku paradoksu: vaikai ir anūkai noriai padeda išspręsti technines problemas, tačiau ne visada turi kantrybės paaiškinti, kaip tai pačiam padaryti.
Artimiesiems ji pataria ne tiesiog paimti telefoną ir paspausti reikiamus mygtukus, o parodyti veiksmus, leisti senjorui juos pakartoti. Prireikus galima sudaryti ir paprastą instrukciją, prie kurios žmogus galėtų grįžti vėliau.
Technologijų baimę mažinti verta ir patiems vyresniems žmonėms. Juk jos gali atverti veiklas, kurios anksčiau dėl atstumo ar judėjimo sunkumų buvo neprieinamos.
Pašnekovė svarsto, kad ateityje net dirbtinis intelektas galėtų tapti papildomu pašnekovu vienišiems žmonėms, tačiau jis nepakeis tikrų santykių, bendrų patirčių ir priklausymo bendruomenei jausmo.
V. Greičiuvienė įsitikinusi, kad kiekviename gyvenimo etape svarbu išlaikyti smalsumą ir norą mokytis. Jos pažįstamų senjorų būryje yra ir devyniasdešimtmečių, kurie aktyviai domisi naujovėmis, mokosi ir ieško naujų patirčių.
„Amžius neturėtų riboti žmogaus galimybių. Kiekviename gyvenimo etape gali mokytis, kurti ir būti reikalingas“, – sako ji.