Protingi ir užsispyrę trumpakojai: koks iš tiesų yra gyvenimas su korgiu?
8/17/2026
Beveik pusantro šimto korgių vienoje vietoje ir minia žmonių, susirinkusių jų palaikyti – savaitgalį Vilniaus Vingio parke vykusios penktosios korgių lenktynės parodė, kaip sparčiai auga šių trumpakojų šunų mylėtojų bendruomenė. Korgiai jau lengvai atpažįstami gatvėje, turi savo renginius ir gausybę gerbėjų socialiniuose tinkluose. Visgi veisėjai pastebi, kad, susižavėjus jų išvaizda, ne visada pagalvojama, kad už linksmo ir mielo korgio įvaizdžio slepiasi protingas, aktyvus ir savarankiškas aviganis.
Aviganis mažame kūne
Korgių veislės žinovai pabrėžia, kad šie šunys nėra tik dekoratyvūs namų kompanionai. Tai stiprūs, ištvermingi ir labai savarankiški darbiniai šunys su galingais aviganio instinktais.
Tą iš savo patirties žino ir iš Latvijos į lenktynes su korgių kalyte Yuki atvykusi Iveta Kassaliete. Korgius Iveta augina ne pirmą kartą – prieš maždaug 25 metus tuometis Ivetos korgis ganė stambius gyvulius, o Yuki šiuo metu gyvena su belgų aviganiu. Yuki daug ko iš jo mokosi ir mėgdžioja didžiojo šuns elgesį. Net greičiu, pasak šeimininkės, abu augintiniai mažai skiriasi.
Jei korgis namuose negauna pakankamai veiklos, jo ganymo instinktas gali pasireikšti netikėtose kasdienėse situacijose. Šie šunys gali pradėti „ganyti“ šeimos narius, bandydami išlaikyti juos vienoje vietoje, lakstyti paskui bėgikus, dviratininkus ar net pravažiuojančius automobilius. Be to, netinkamai auklėjamas ar išlepintas šuo gali tapti užsispyręs ar net agresyvus.
„Tai yra rimtas aviganis. Tik mažame kūne“, – įsitikinę korgių veislyno „Memelio regata“ šeimininkai Julius ir Inga Šidiškiai.
Jiems antrina ir keliskart korgių lenktynių čempione tapusios Mokos šeimininkė Silvija Kazakevičienė: nors namuose Moka yra kultūringa ir paklusni, ji išlieka oria ponia: reikalauja gerbti jos asmenines ribas ir aiškiai parodo nepasitenkinimą, kai kiti šunys tampa pernelyg įkyrūs.
Protingas, bet ar lengvas auginti?
Pasak Andrii Bereziuko, UAB „Kormotech“ vadovo, augant veislės populiarumui, ypač svarbu nepamiršti, kad už gražių nuotraukų ir smagių renginių yra kasdienė atsakomybė už gyvūno sveikatą ir gerą savijautą. Jo teigimu, korgių priežiūroje itin svarbi tinkama ir sureguliuota mityba – jos reikšmę lemia ir šių šunų charakterio ypatumai.
Veisėjai J. ir I. Šidiškiai pabrėžia, kad būdami labai protingi, korgiai greitai supranta, kaip galima manipuliuoti žmonėmis, kad gautų tai, ko nori – ypač skanėstų. Veisėjai įsitikinę, kad ne vienas šios veislės atstovas turi antsvorio būtent dėl to, kad šeimininkai nesugeba atsispirti jų maldaujančiam žvilgsniui.
Pasak veisėjų, silpnesnės valios žmogui korgis greitai „užsės ant sprando“ ir taps tikruoju namų vadovu.
„Jie labai lengvai dresuojami, labai paklusnūs, bet ir labai protingi. Todėl jie padarys viską, kad nereikėtų nieko daryti“, – aiškina veisėjai Julius ir Inga.
Korgių protingumu įsitikinę ir į lenktynes iš Latvijos su septynerių metų Bendžaminu atvykę Aleksandras ir Tatjana. Pasak jų, šuo ne tik lengvai mokosi komandų, bet ir supranta nemažai šeimininkų vartojamų žodžių. „Pavyzdžiui, jeigu kalbame apie pasivaikščiojimą ir nenorime jo iš anksto sujaudinti, tarpusavyje persijungiame į kitą kalbą, kad Bendžaminas nesuprastų“, – juokiasi šeimininkai.
Būsimi šeimininkai turi įvertinti ir korgių kailio priežiūrą. „Kaip juokauja kai kurie augintojai, korgiai šeriasi vieną kartą per metus – nuo sausio iki gruodžio, todėl pedantiškiems žmonėms ši veislė tiesiog netinka“, – pasakoja veisėjai Julius ir Inga.
Pirmą kartą lenktynėse dalyvavusio pusantrų metų Džimio šeimininkės – seserys Asta ir Goda – įsitikinusios, kad korgis netiktų norintiems šuns, kuris ramiai gulėtų prie kojos ar pedantiškų namų šeimininkams – su tokiu plaukų kiekiu, anot Astos ir Godos, nepriekaištingos švaros namuose neišlaikysi.
Visgi seserys pastebi, kad korgiai labai lengvai prisitaiko prie žmogaus būdo ir nuotaikos.
„Jeigu Džimis lieka namuose, sakykime, su ramesnio būdo tėvais, tai ir jis ramiau elgiasi. O jeigu gauna veiklos ir daugiau aktyvumo, iš karto perima tokią nuotaiką“, – kalba šeimininkės.
Tą pastebi ir iš Ukrainos kilusi, dabar Varšuvoje gyvenanti į korgių lenktynes atvykusi pora Vlad ir Alina, kurie, prieš įsigydami korgį Hiltoną, šios veislės šunis įsivaizdavo kaip gana lėtus ir ne itin energingus. Pradėjusi daugiau domėtis veisle, pora nuomonę pakeitė, o dabar sako, kad svarbiausia Hiltono savybė – gebėjimas prisiderinti prie šeimininkų gyvenimo ritmo.
„Jis tarsi mūsų veidrodis. Kai norime ramybės ir poilsio, jis irgi ilsisi kartu. Kai einame pasivaikščioti – eina su mumis, o kai norime žaisti, Hiltonas tampa labai aktyvus“, – pasakoja Vlad ir Alina.
Treniruotės – šeimininkams
Anot Mokos šeimininkės S. Kazakevičienės, apsisprendus auginti korgį, labai svarbi dresūra, kuri pirmiausia reikalinga pačiam žmogui, kad jis suprastų savo augintinį ir išmoktų su juo bendrauti. Ji įsitikinusi, kad kiekvienam šuniui verta baigti bent dresūros „pirmąją klasę“. Taip šeimininkas išmoksta nustatyti aiškias taisykles ir ribas nuo pat pirmųjų augintinio dienų namuose. „Kai eini į treniruotę, tai iš tikrųjų dresuojamas ne šuo, o šeimininkas“, – pabrėžia Silvija.
Tiesa, korgių lenktynėms Mokai neprireikia jokių treniruočių, sportinės dietos ar pasirengimo varžyboms. „Iš tikrųjų, lenktynėms niekaip nesiruošiame. Pirmaisiais metais net nežinojome, kad toks renginys vyksta – atvažiavome šiaip sau, vietoje užsiregistravome, pabandėme ir laimėjome“, – prisimena šeimininkė.
Kasdienis Mokos sportas kur kas paprastesnis. Vasarą ji mėgsta plaukioti, o beveik vienintelis ją iš tiesų dominantis žaislas – jai mėtomas kamuoliukas.
Šeima juokauja žinanti ir slaptą Mokos greičio receptą: finiše jos laukia šeimininkas. „Manau, dėl to ji ir pasiekia tokį greitį“, – sako pašnekovė.
Ne tik Silvija, bet ir daugelis kitų į korgių lenktynes Vilniuje susirinkusių korgių šeimininkų teigia čia atvykstantys ne dėl pergalių, o dėl bendruomenės. Bendruomeniškumą patvirtina ir lenktynių prizinių vietų laimėtojų, atvykusių iš JAV, sprendimas gautus prizus padovanoti gyvūnų prieglaudai „SOS gyvūnai“.
„Šuo nebėra tiesiog gyvūnas namuose – jis keliauja kartu, dalyvauja šeimos laisvalaikyje, o neretai padeda atrasti ir naują bendruomenę“, – sako UAB „Kormotech“ direktorius A. Bereziukas, neabejojantis, kad korgių šeimininkus į kasmet organizuojamas lenktynes grąžina ne tik azartas, bet ir galimybė susitikti su bendraminčiais.