Pusė milijono žmonių pasitraukė iš II pakopos: ar sprendimus priėmė planuodami ateitį, ar jos bijodami?
6/11/2026
Per pirmąjį ketvirtį iš antrosios pensijų pakopos pasitraukė daugiau nei pusė milijono žmonių. Toks mastas kelia klausimą – ar tai apgalvotas finansinis sprendimas, ar pastarųjų metų neapibrėžtumo ir augančio nerimo dėl ateities pasekmė? Ekspertai pabrėžia: skuboti sprendimai dažnai kainuoja brangiai, o tiek finansinio saugumo, tiek pasirengimo įvairioms krizėms pagrindas išlieka tas pats – nuoseklus ilgalaikis planavimas.
Ar įmanoma jaustis saugiai?
Kaip komentavo karo ekspertas, kariuomenės atsargos majoras Darius Antanaitis, neapibrėžtumas visuomenėje egzistuoja nuolat – ne tik dėl pandemijų ar karo, bet ir dėl nelaimių, kurios gali ištikti netikėtai, todėl svarbu išmokti su juo gyventi, o ne leisti diktuoti sprendimus.
Nors karas Ukrainoje jau ne vienerius metus išlieka vienu svarbiausių saugumo klausimų regione, Lietuvoje gyvenimas iš esmės nepasikeitė taip drastiškai, kaip dažnai gali atrodyti sekant naujienų srautą. „Mes labai daug padedame Ukrainai, priėmėme daug karo pabėgėlių, juos apgyvendinome, tačiau iš principo mūsų šalyje gyvenimas dramatiškai nepasikeitė. Priešingai, neapibrėžtumas tapo labiau apibrėžtas, nes mes aiškiai žinome, kokia yra grėsmė ir jai ruošiamės. Mano galva, dabar viskas pakankamai aišku: yra juoda, yra balta ir yra pilka“, – tinklalaidėje „Daugiau nei finansai“ komentavo karo ekspertas.
Kalbėdamas apie saugumą, D. Antanaitis pabrėžė, kad tai pirmiausia yra jausmas, o ne objektyvi būsena: „Mes neklausiame, ar žmogus yra visiškai saugus – tokios absoliučios būsenos tiesiog nėra. Klausimas yra, ar jis jaučiasi saugus. Todėl svarbu nepasiduoti nuolatiniam nerimui ir neleisti baimei užvaldyti kasdienio gyvenimo. Jei visą laiką koncentruosimės tik į grėsmes, galiausiai pamiršime gyventi šiandien.“
Pašnekovo nuomone, svarbiausia yra ne panikuoti, o būti pasiruošusiam. Kaip rūpinamės savo sveikata, nors nežinome, kas bus rytoj, taip ir įvairioms krizėms verta ruoštis ramiai ir racionaliai. Tam labai svarbus ir bendruomeniškumas – žinojimas, kad prireikus gali padėti kitiems ir pats sulaukti pagalbos.
Paklaustas, kur žmonės dažniausiai apgauna patys save kalbėdami apie saugumą, D. Antanaitis sako, kad didžiausia klaida – tikėjimas, jog dabartinė situacija išliks nepakitusi.
„Žmonės dažnai linkę manyti, kad viskas ir toliau klostysis taip, kaip šiandien. Tačiau gyvenime nėra visiško stabilumo ir garantijų. Keičiasi sveikata, aplinkybės, ekonominė situacija, todėl svarbu galvoti ne tik apie dabartį, bet ir apie ateitį. Mano nuomone, saugumas prasideda nuo supratimo, kad pokyčiai yra neišvengiami, ir nuo pasirengimo jiems. Nesvarbu, ar kalbame apie finansus, sveikatą ar įvairias krizes – kuo geriau esame pasiruošę, tuo daugiau ramybės turime šiandien“, – sakė D. Antanaitis.
Kas lemia mūsų sprendimus?
Ar neapibrėžtumas saugumo srityje skatina priimti neapgalvotus finansinius sprendimus? Gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Life“ klientų patirčių ir tvarumo vadovė Aurelija Rikterytė sutinka: neapibrėžtumo laikotarpiu natūralu jausti nerimą, tačiau finansinis saugumas net ir tuomet turėtų būti kuriamas nuosekliais kasdieniais veiksmais.
„Kaip ir siekiant geros fizinės formos – rezultatą lemia ne vienkartinis 60 kilometrų žygis, o kasdien nueiti keli kilometrai. Lygiai taip pat ir finansuose: svarbu suprasti savo dabartinius poreikius, planuoti ateitį ir žingsnis po žingsnio priimti apgalvotus sprendimus“, – komentavo A. Rikterytė.
Kalbėdama apie sprendimus pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos, kuriuos dalis gyventojų priėmė vos atsiradus tokiai galimybei, pašnekovė pabrėžė, kad svarbu nepamiršti, jog tai nėra netikėtai gauti pinigai, o ilgą laiką kauptos asmeninės lėšos.
„Kartais gali susidaryti įspūdis, kad į sąskaitą grįžę pinigai yra papildomos pajamos, kurias galima iš karto išleisti. Tačiau tai yra pačių žmonių ilgą laiką kauptos lėšos, skirtos ateičiai. Jei žmogus nusprendžia, kad antroji pensijų pakopa jam nėra tinkamiausias kaupimo būdas, tai dar nereiškia, kad reikėtų atsisakyti paties tikslo kaupti. Vertėtų pagalvoti, kaip šias lėšas panaudoti taip, kad jos ir toliau kurtų finansinį saugumą ateityje. Juk naujas telefonas nereiškia, kad jums pradės skambinti daugiau draugų, o naujas televizorius nepadarys gyvenimo ramesnio. Todėl prieš priimant sprendimą atsiimtus pinigus investuoti ar išleisti kasdieniame pirkiniams, verta savęs paklausti: ar tai bus trumpalaikis malonumas, ar ilgalaikę vertę kuriantis pasirinkimas?“ – kalbėjo A. Rikterytė.
Pašnekovės įsitikinimu, finansinis saugumas yra ne tik skaičiai sąskaitoje, bet ir jų suteikiamas ramybės jausmas. Kuo labiau žmogaus santaupos atitinka jo poreikius ir leidžia jaustis pasirengusiam netikėtoms situacijoms, tuo daugiau saugumo ir pasitikėjimo ateitimi jis turi.
Paklausta, galbūt, į gyventojų sąskaitas sugrįžę milijardai eurų išties leis žmonėms jaustis saugiau, „Compensa Life“ klientų patirčių ir tvarumo vadovė sako, kad tikrasis poveikis paaiškės vėliau. Galbūt, dalis žmonių šiandien jaučiasi saugesni, tačiau finansinis saugumas nėra momentinis jausmas, atsirandantis sąskaitoje pamačius didesnę sumą. Jį lemia tai, kokius sprendimus priimame su tais pinigais, galvodami ne tik apie šiandienos poreikius, bet ir apie savo ateitį.
Rizikas vertina trečdalis lietuvių
Kalbėdama apie tai, kaip žmonės priima sprendimus neapibrėžtumo sąlygomis, A. Rikterytė atkreipė dėmesį į visuomenės rizikų suvokimą. Prieš daugiau nei metus atliktas rizikų raštingumo tyrimas parodė, kad maždaug 30 proc. gyventojų, priklausomai nuo amžiaus, išsilavinimo ar gyvenamosios vietos, gana gerai suvokia galimas rizikas ir stengiasi priimti apgalvotus sprendimus. Šie žmonės vertina galimas pasekmes, planuoja ir ieško būdų pasiruošti ateičiai. Kita dalis visuomenės linkusi manyti, kad neigiami įvykiai jų nepalies arba kad iškilus sunkumams pagalba ateis iš aplinkinių, bendruomenės ar valstybės. „Visgi finansinis saugumas, kaip ir pasirengimas kitoms rizikoms, pirmiausia prasideda nuo asmeninės atsakomybės ir gebėjimo planuoti į priekį“, – apibendrino pašnekovė.