Sėkmė be „feilų“ – neįmanoma? Startuolių kūrėjai įsitikinę: sunkumus galima paversti galimybėmis

Startuoliams netrūksta inovatyvių idėjų ir drąsos jas įgyvendinti, o tai reiškia, jog neišvengiama ir iššūkių ar klaidų. Kai kurios jų sustiprina, dalis – skatina pakeisti esamą ar ieškoti naujų veiklos krypčių, o kai kuriomis būtina dalytis, kad jų nekartotų kiti – tuo įsitikinę didžiausioje ateities tendencijų konferencijoje LOGIN Lietuvos mokslo tarybos (LMT) organizuojamoje diskusijoje „Startuolio sėkmė be „feilų“ – kaip kodas be „bug’ų“: klaidos, kurios augina“ dalyvausiantys startuolių kūrėjai.

Pradėti nėra paprasta

Startuolio „BrachyDOSE“ steigėja Neringa Šeperienė dalijosi, jog neseniai teko dalyvauti „EIC Summits 2025“ Europos Komisijos organizuotoje metinėje konferencijoje, kurios metu vykusioje diskusijoje be sėkmės istorijų buvo aptarta ir tai, kokių sunkumų ir iššūkių kyla startuoliams tokiose besiplečiančiose šalyse kaip Lietuva, Latvija, Lenkija ar Portugalija. Buvo kalbama apie inovacijas, technologijas ir galimybes, remiantis universitetuose, institutuose, universitetinėse ligoninėse atliktais moksliniais darbais ir tyrimais, įkurti startuolį. Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje šimtametes tradicijas puoselėjančiuose universitetuose skatinama tą daryti – kurti naudą visuomenei. „Mes, atrodo, tik pastaraisiais metais atrandame šį savo potencialą: universitetuose, institutuose gimsta puikios idėjos, o žinios, moksliniai tyrimai tampa visuomenei naudingais produktais ar paslaugomis“, – kalbėjo pašnekovė.

Startuolis „BrachyDOSE“ įkurtas 2024 metais, nusprendus sukauptas inžinerines žinias ir patirtį panaudoti ne tik moksliniams tyrinėjimams, bet ir sukurti technologiją, naudingą visuomenei. N. Šeperienė pripažįsta: įkurti „deep tech“ startuolį nėra lengva. Anksčiau universitetuose trūko teisinės bazės, sukurto paramos mechanizmo. Šiuo metu situacija jau kitokia: universitetai skatina „spin-off“ ir startuolių kūrimą, juos palaiko ir remia.

„Mes turėjome sprendimą sukurti nuo nulio patys: išplėtoti idėją, koncepciją, pavykusius ir nepavykusius prototipus – iš karto susidūrėme su realybe. Šis kelias nebuvo lengvas, bet jis buvo mūsų pasirinkimas“, – dalijosi N. Šeperienė.

Kokių žinių labiausiai trūko pradedant kurti startuolį? „Būtume norėję daugiau žinoti ir labiau suprasti, kaip Europoje skiriasi medicinos rinka – atskirų šalių įstatymai, tvarkos, nutarimai, rinkos ir jų poreikiai. Šios žinios, manau, būtų daug ką pakeitę – būtume šiek tiek kitaip dėlioję verslo planą, pirminę idėją. Nežinau, ar būtų buvę lengviau, bet, galbūt, būtume pasukę šiek tiek kitu keliu“, – svarstė startuolio „BrachyDOSE“ steigėja.

„BrachyDOSE“ sistema, skirta tiksliai išmatuoti pacientui tenkančias spinduliuotės dozes radioterapijos procedūrų metu ir padėti išvengti spinduliuotės sukeliamų pažeidimų, šiuo metu testuojama ir išbandoma gydymo įstaigose, vertinami atsiliepimai, atliekamos rizikos analizės.

LOGIN konferencijoje apie startuolių klaidas kalbėsianti Neringa Šeperienė neabejoja, jog ji bus aktuali auditorijai. „Mūsų komandos filosofija – daryti dalykus, kurių niekas iki šiol nedarė. Galėtume sugalvoti lengvesnę idėją, daryti tai, ką ir kiti – būtų paprasčiau, sklandžiau. Bet ne – mes turime sugalvoti dalyką, kurio dar niekas nepadarė, nes „būtų nuostabu jį turėti“ arba „ši technologija pakeistų ligoninės gyvenimą“. Mums įdomu išbandyti naujus dalykus, išmokyti kitus naujų dalykų. Konferencijose visuomet dalijamės išmoktomis pamokomis ir padarytomis klaidomis, kurios startuolių pasaulyje laikomos galimybėmis kažką padaryti kitaip“, – dalijosi pašnekovė.

Tikslas – plėsti startuolių ekosistemą

Širdies ligų diagnostikos technologijų startuolio „Ligence“, kuriančio širdies echoskopijų procedūrose naudojamą programinę įrangą „Ligence Heart“, kuri, pasitelkiant dirbtinio intelekto sprendimus, automatizuoja vaizdų analizę ir padeda kardiologams priimti tikslius klinikinius sprendimus, vadovas Arnas Karužas dalijosi, jog konferencijose ar kituose renginiuose, jei tik gali, dalijasi patirtimi, nes tiki – tai yra svarbu. Visų pirma, todėl, jog norisi auginti Lietuvos startuolių, ypač gyvybės mokslų srityje, ekosistemą. „Man atrodo, dalytis patarimais labai svarbu. Mūsų startuolis lygiai taip pat praėjo ir pro sėkmes ir nesėkmes, ir tikrai turėjome, ko išmokti, o dabar galime pasidalyti su kitais“, – sakė A. Karužas.

Startuolį „Ligence“, anot pašnekovo, įkūrė jaunųjų medikų komanda, pradžioje neturėjusi daug žinių apie verslą. Teko daug išmokti, padaryti klaidų ir, nuėjus nelengvą kelią, suprasti, ką reikėjo ar ko nereikėjo daryti. „Sveikatos sritis yra labai specifinė, rinkai pristatyti naują produktą tikrai nėra paprasta – teko daug ką išmokti apie Europos ir Amerikos rinkas“, – dalijosi pašnekovas.

A. Karužo sritis – širdies ultragarsiniai tyrimai, tad dar būdamas gydytoju rezidentu su kolegomis, kurie dirba dirbtinio intelekto srityje, nusprendė, kad užteks rašyti tik mokslinius straipsnius, vykdyti mokslinę ir klinikinę veiklą – norisi kažko daugiau. „Norėjome sukurti globalesnį sprendimą, kuris iš tikrųjų pakeistų kasdienę klinikinę praktiką ir gydytojams bei pacientams sukurtų gerokai didesnę pridėtinę vertę. Nusprendėme, kad norime kažko daugiau ir tą „daugiau“ galime pasiekti įkurdami startuolį, kurdami produktą, kuriam reikia investicijų, pajėgumų, duomenų mokslininkų ir kitos specializacijos žmonių, tų, kurie bendromis jėgomis sukurtų ir rinkai pristatytų inovatyvų sprendimą“, – kalbėjo pašnekovas.

Programinė įrangajau yra parduodama Europos Sąjungoje, šiemet planuojama gauti ir pirmąjį JAV maisto ir vaistų administracijos (FDA) patvirtinimą. Šiuo metu šioje šalyje atliekami klinikiniai tyrimai, mezgami kontaktai.

A. Karužui tenka dalyvauti Vyriausybės ir ministerijų darbo grupėse, kur aptariama vizija Lietuvoje auginti gyvybės mokslus. „Man atrodo, kad tai yra labai svarbu, ir tikrai Lietuvoje to reikia. Taip pat manau, kad mes galime tą padaryti. LOGIN konferencija – viena tų platformų, kur visi kartu galime parodyti, kad tai nėra tik kažkokia utopija arba neįmanomas dalykas. Taip pat pasidalyti patarimais, į ką svarbu atkreipti dėmesį kuriant startuolį“, – pasakojo pašnekovas.

Idėją padiktavo poreikis padėti

Startuolis „Diabetis“, sukurtas kaip atsakas į svarbią visuomenės sveikatos problemą – diabetinę pėdos opą, gimė iš realaus poreikio, idėjų ir didelės motyvacijos padėti žmonėms. Viena startuolio įkūrėjų, Gintarė Marinė, pabrėžia, kad dažnas diabetu sergantis pacientas neturi pakankamai informacijos apie galimas ligos komplikacijas. Į gydytojus dažnai kreipiamasi jau pastebėjus žaizdas, kai gydymas tampa sudėtingas arba gydyti per vėlu. Toks informacijos stygius ir poreikis laiku identifikuoti pavojingus pokyčius paskatino komandos iniciatyvą – sukurti medicininį prietaisą, galintį ne tik pagerinti gyvenimo kokybę, bet ir išgelbėti gyvybes.

Taip buvo sukurtas „FeetSee™“ – neinvazinis prietaisas, skirtas diabetinės pėdos opų prevencijai. Jis jau yra gavęs JAV Maisto ir vaistų administracijos (FDA) patvirtinimą, o šiuo metu vyksta klinikiniai tyrimai, siekiant įgyti CE ženklinimą, kuris atvertų duris į Europos rinką.

Gintarė akcentuoja, kad startuolio kūrimas reikalauja ne tik entuziazmo, bet ir didelio pasirengimo visiems komandos nariams. Nesusitarus dėl atsakomybių, nepadarius vadinamųjų „namų darbų“, galima prarasti brangų laiką, iššvaistyti biudžetą ar atsidurti situacijoje, kurioje tenka ieškoti skubių, neplanuotų sprendimų. Pasak jos, sąmoningas požiūris į augimą reiškia ir atvirumą kalbėti apie nesėkmes. Sunkumai – tai ne kliūtys, o augimo galimybės, kurios leidžia mokytis iš savų bei kitų patirčių. Dažnai sprendimai susidėlioja ne tuomet, kai nuo jų bėgama, o kai į juos atsisukama atvirai ir drąsiai.

Ši istorija, anot pašnekovės, rodo, kaip iš skausmingos sveikatos problemos, stipraus komandinio darbo ir aiškios vizijos gali gimti inovatyvus sprendimas, turintis potencialą keisti žmonių gyvenimus pasauliniu mastu.

Nuo ko prasidėjo Lietuvos kosmoso istorija?

Prieš penkerius metus įkurto aerokosmoso pramonės startuolio „Astrolight“ bendraįkūrėjas ir CTO Dalius Petrulionis atviras – dalyvauti konferencijoje ir dalytis patirtimi „Astrolight“ komandą skatina žinojimas, kiek daug drąsos, ryžto ir užsispyrimo prireikia kuriant startuolį. Klausytojams startuolio kūrėjai nori priminti ir tai, jog sėkmė neateina savaime – būtina įdėti daug darbo. „Svarbūs pokyčiai ateina per pastangas ir ryžtą. Neabejoju, jog diskusija LOGIN parodys kitą startuolių pusę, kuri dažnai lieka užkulisiuose – kiekvienas įkūrėjas turi pats ją išgyventi ir patirti. Visgi aišku viena – sėkmei būtinas įdirbis, o sėkmės istorijomis norisi įkvėpti žmones“, – kalbėjo D. Petrulionis.

„Astrolight“ vadovas Laurynas Mačiulis kalbėjo, jog kad ir kaip banaliai skambėtų, kurdami pirmąjį Lietuvoje kosmoso startuolį, o vėliau – aerokosmoso pramonės startuolį, su komanda sprendimus daugiausia priėmė visų pirma tikėdami tuo, ką daro, o ne galvodami, kas nutiks vėliau.

„Prieš daugiau nei dešimtmetį kurdami pirmąjį startuolį mes neturėjome, ką prarasti. Kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, turbūt, tai yra daug svarbiau negu žinios. Startuolis, kuriantis inovacijas, iš esmės yra priverstas dirbti nežinomybės sąlygomis, nes inovacijos – susijusios su neapibrėžtumu. Tu iš principo keli hipotezes ir tiki, kad tai, ką darai, pavyks, bet, visų pirma, turi pabandyti ir padaryti. Pirmasis žingsnis psichologiškai – sunkiausias. Ir kuo daugiau galvosi racionaliai, tuo daugiau gali atrodyti, kad tavo idėja rizikinga ir neapsimokanti, galbūt, geriau dirbti samdomą darbą ir nieko nedaryti. Bet, kaip rodo gyvenimas ir patirtis, tie, kurie ryžtasi rizikuoti, keičia pasaulį“, – dėstė L. Mačiulis.

Pašnekovas prisiminė, jog prieš daugiau nei dešimtmetį, kuriant pirmąjį kosmoso startuolį, netrūko skeptikų, teigusių, jog kosmoso tema – ne Lietuvai. „Mus netgi, sakyčiau, įkvėpė tokia kritika, nes norėjome įrodyti, kad jie nėra teisūs. Aš tikrai buvau užtikrintas, kad mažųjų palydovų nauda bus didelė ir padarys kosmoso technologijos proveržį Lietuvoje – taip ir nutiko. Pastaruoju metu labiausiai pasigendu ambicijos. 2014 metais turėjome ambiciją į kosmosą paleisti lietuvišką palydovą ir padėti pagrindus Lietuvos kosmoso ekosistemos pradžiai. Ši idėja pritraukė daug talentų, jaunų žmonių, kuriuos žavėjo galimybė tapti pripažinta kosmoso valstybe, ir jie pasirinko eiti panašiu keliu – kurti startuolius. Dabar panašios ambicijos pasigendu. Tikiuosi, kad galbūt pasikeitusi geopolitinė situacija vėl galėtų motyvuoti Lietuvą daugiau investuoti į kosmoso technologijas. Atidžiai stebintys karą Ukrainoje supranta, kokia svarbi palydovinė navigacija, palydovinis ryšys, palydovinės nuotraukos ir informacija, kurią gali suteikti palydovai. Manau, kad, pasitelkę technologijas ir kompetencijas, galime užsibrėžti naujas ambicijas, kurios galėtų būti susijusios su mūsų gynybos stiprinimu iš kosmoso. Kas liečia startuolius – šiuo metu daugiau galimybių pradėti veiklą kosmoso srityje, vykdyti mokslinius tyrimus. Mes esame Europos kosmoso agentūros nariai, turime galimybę prisidėti prie organizacijos veiklos. Investicinė aplinka ir galimybės gauti pradinį finansavimą taip pat labai pagerėjusios. Bet, kita vertus, gerėjantis gyvenimas – susijęs su tuo, kad žmonės aptingsta, užmiega ant laurų ir pripranta prie gero gyvenimo – tuomet norisi mažiau rizikuoti. Svarbu, kad tas ryžtas nebijoti, išdrįsti imtis naujų sprendimų, naujų iššūkių, ambicijų nedingtų, kad jaunoji karta matytų vertingus pavyzdžius ir jais sektų“, – dėstė L. Mačiulis.

Startuolis „Astrolight“ vysto palydovinės lazerinės komunikacijos sistemą, galinčią dideliais atstumais perduoti arba gauti duomenis iš palydovų, kurie nuo Žemės gali būti nutolę 36 tūkst. km ar didesniu atstumu. „Šiuo metu kuriame sprendimą žemosios Žemės orbitos palydovams, galintį užtikrint saugų, plačiajuostį didelės spartos ryšį, išvengiant radijo trukdžių problemos, kuri, kalbant apie palydovinį ryšį, ypač opi. Šią technologiją bandome pritaikyti ir ant žemės. Vienas iš įdomesnių šiuo metu įgyvendinamų projektų – Lietuvos laivynui kuriamas lazerinio ryšio sprendimas“, – komentavo „Astrolight“ bendraįkūrėjas ir CTO D. Petrulionis.

LOGIN – didžiausias ir, ko gero, drąsiausias inovacijų susitikimas Baltijos šalyse, kasmet pritraukiantis net 5 000 dalyvių, keičiančių žaidimo taisykles, pažangiai mąstančių, technologijų naujoves išmanančių ir žinių ištroškusių žmonių. LMT – ilgametė LOGIN partnerė, studentus kviečianti dalyvauti „Mokslo mikrofono“ konkurse ir skaityti pranešimą didžiausioje inovacijų ir technologijų konferencijoje, taip pat deleguoja pranešėjus diskusijai. Šiemet LOGIN vyks gegužės 29–30 d. parodų ir kongresų centre LITEXPO.

Pasidalinti: