Sezoninės alergijos pasireiškia vis anksčiau, tęsiasi ilgiau. Kas tai lemia ir kaip su jomis gyventi?

Vos prasidėjus augalų žydėjimui, daugeliui žmonių suaktyvėja sezoninės alergijos, padidėja reakcijų nuo vabzdžių įkandimų ar kontakto su augalais tikimybė. Ekspertai pastebi nerimą keliančią tendenciją – alergijų sezonas prasideda vis anksčiau ir trunka ilgiau, rašoma „Compensa Vienna Insurance Group“ pranešime žiniasklaidai. Ką reikėtų žinoti apie šiuos pokyčius ir kaip išmokti su jais gyventi?

„Užsikimšusi ar varvanti nosis, intensyvus čiaudulys – ypač rytais, niežtinčios akys, nuovargis, mieguistumas ar net sutrikęs dėmesys – tai dažniausi sezoninės alergijos simptomai, kuomet nustatoma alerginė sloga dėl žiedadulkių, alerginis akių konjunktyvitas ar bronchinė astma. Pastaroji gali sukelti net kosulį, dusulį, švokštimą ar spaudimą krūtinėje“, – aiškina šeimos gydytoja Natalija Vaicekauskienė, teikianti nuotolines šeimos gydytojų konsultacijas klinikoje „Telesante“.

Pasak gydytojos, nežinodami, kad patiria alergiją, šiuos požymius žmonės dažnai painioja su pavasariniu peršalimu. Tačiau peršalimas dažniausiai taip pat pasireiškia ir karščiavimu, raumenų skausmais, gleivingomis išskyromis. Greitieji virusų testai būna teigiami, o kraujo tyrimuose matomi uždegimo požymiai, ko nebūna alergijos atveju.

Gydytoja taip pat pastebi, kad alergija gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, net jei anksčiau žmogus nejautė jokio jautrumo aplinkai.

Alergijų sezonas ilgėja, simptomai aštrėja

Su alergija daug metų gyvenanti Agnė teigia, jog jos istorija buvo panaši: pirmiausia alergiją palaikė peršalimu. „Alerginė sloga pirmą kartą prasidėjo paauglystėje – tuomet gerai nė nesuvokiau, kad tai – alergija. Bet kuriuo atveju, neatrodė rimta: pačiaudėti – kas čia tokio? Bet kai metai iš metų simptomai vis stiprėdavo, jų trukmė ilgėdavo, ilgainiui alergija tapo kasdieniu iššūkiu kiekvieną pavasarį. Ji paveikia viską – savijautą, nuotaiką, darbingumą. Būtų sunku įsivaizduoti, kaip reikėtų šį periodą tverti be vaistų“, – pasakoja ji.

Agnė pastebi, kad paskutiniais metais, kai pavasariais anksti įsivyrauja šilti, sausi orai, paankstėja ir alergija. „Anksčiau alergijos „sezonui“ ruošdavausi gegužę, bet pastaraisiais metais vis dažniau vaistus tenka prisiminti ir balandžio viduryje, pradžioje. Šiemet juos teko gerti jau kovą, kai išpuolė keletas neįprastai šiltų dienų bei fiksuota aukšta oro tarša“, – sako ji.

Ilgėjančią alergijų sezono tendenciją pastebi ir šeimos gydytoja. Pasak jos, tai lemia keletas tarpusavyje susijusių priežasčių.

„Visų pirma, klimato kaita lemia ankstesnį augalų žydėjimą ir ilgesnį žiedadulkių išsiskyrimo laikotarpį. Be to, dėl šiltesnių orų kai kurios augalų rūšys žydi net kelis kartus per sezoną, o tai dar labiau prailgina alergijos laikotarpį. Antras svarbus veiksnys – oro tarša. Teršalai ore sustiprina žiedadulkių poveikį kvėpavimo takams ir pačių alergenų agresyvumą. Todėl net ir tie žmonės, kurie anksčiau jautė tik lengvus simptomus, dabar vis dažniau susiduria su sunkesnėmis reakcijomis“, – aiškina gydytoja.

Galima ir reikia ruoštis iš anksto

Agnė, kovojanti su alergija kasmet, sako, kad yra išbandžiusi įvairius alerginius vaistus. „Juos tenka gerti kasdien kelias savaites, priklausomai nuo orų ir augalų žydėjimo. Kai kurie iš vaistų labai migdo – jų išgėrus praktiškai neįmanoma dirbti. Tiesa, yra ir tokių, kurie nesukelia mieguistumo, tačiau kai kurie nėra tokie efektyvūs“, – pasakoja ji.

Šeimos gydytoja atkreipia dėmesį, kad turint polinkį į sezonines alergijas, labai svarbu ruoštis iš anksto. Pavyzdžiui, stebėti žiedadulkių kalendorių ir pradėti vartoti antihistamininius vaistus likus 1–2 savaitėms iki numatomo žydėjimo. Taip pat padeda nosies plovimas, akiniai nuo saulės ir specialūs tinkleliai nuo žiedadulkių ant langų.

„Dažnai žmonės, turintys sezoninę alergiją, jau žino savo simptomus ir vaistus, kuriuos vartoja. Vis dėlto jei simptomai itin sustiprėjo ar neaišku, kokius vaistus rinktis, gali būti naudinga pasikonsultuoti su gydytoju. Tam neretai pakanka ir nuotolinės konsultacijos – tokiu atveju nereikia laukti eilėse pas gydytojus, galima greičiau gauti pagalbą, be to išvengti papildomo kontakto su žiedadulkėmis būnant lauke“, – pastebi ji.

Ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ Produktų ir rizikos vertinimo departamento vadovė Julija Judickienė atkreipia dėmesį, jog pagalbos alergijų kamuojamiems žmonėms gali suteikti ir sveikatos draudimas, kuriuo darbdavys apdraudžia darbuotojus.

„Ištikus ūmiam sezoninės alergijos priepuoliui ar paūmėjus anksčiau nustatytai sezoninės alergijos formai, dauguma išlaidų už gydytojų konsultacijas, tyrimus ir simptomų gydymą yra kompensuojamos sveikatos draudimo lėšomis. Priklausomai nuo turimų draudimo planų, gali būti kompensuojami ir profilaktiniai patikrinimai, vaistai. Be to, pacientai turi galimybę gauti nuotolinę šeimos gydytojo konsultaciją“, – teigia ekspertė.

Gydytoja N. Vaicekauskienė pastebi, kad padėti kenčiantiems nuo alergijų, tiek sezoninių, tiek kitų, gali ir specifinė imunoterapija – tai ilgalaikis, individualiai parenkamas gydymas, kuris padeda organizmui pamažu priprasti prie alergenų ir sumažina jų poveikį.

Draudimo ekspertė papildo: „Tai – didelė pagalba nuo alergijų kenčiantiems žmonėms, tačiau ji nėra pigi ir sumokėti už ilgalaikį gydymą iš savo kišenės gali tapti iššūkiu. Kadangi specifinė imunoterapija darbuotojams gali būti apmokama draudimo lėšomis, smagu, kad vis dažniau darbovietės pasinaudoja galimybe į sveikatos draudimo paketus įtraukti profilaktikos programas, taip sumažinant asmeninę finansinę naštą darbuotojams“.

Pavojingos ne tik žiedadulkės

Šiltuoju metų laiku alergines reakcijas sukelia ir vabzdžių įgėlimai ar kontaktas su tam tikrais augalais. Dažniausiai stiprias reakcijas sukelia bitės, vapsvos, širšės, kai kurios skruzdžių rūšys, jautresniems – ir uodai. „Paprastai pasireiškia patinimas, paraudimas, skausmas, tačiau kai kuriems žmonėms išsivysto rimta alerginė reakcija – veido, liežuvio ar kaklo tinimas, dusulys, švokštimas, sąmonės aptemimas“, – pabrėžia šeimos gydytoja.

Pavojų kelia ir augalai, ypač tokios invazinės rūšys kaip Sosnovskio barštis. Jo sultys, patekusios ant odos, ypač veikiant saulei, sukelia stiprią cheminę reakciją: nudegimus primenančias pūsles, paraudimą, skausmą ir ilgalaikį odos jautrumą. Be to, kontaktas gali išprovokuoti ir alergines reakcijas – nuo odos niežėjimo iki sunkesnių simptomų, o kai kuriais atvejais – net anafilaksiją, pažymi gydytoja.

„Svarbu tai, kad šiandien pavojingus vabzdžius ar augalus galime sutikti ne tik kaimo vietovėse ar miškuose, bet ir miesto parkuose, soduose, pakelėse“, – sako gydytoja.

Skubi medicininė pagalba būtina, jei po vabzdžio įkandimo ar kontakto su augalu pasireiškia veido, liežuvio ar kaklo tinimas, kvėpavimo sutrikimai, sąmonės aptemimas ar šaltas prakaitas – tai gali būti gyvybei pavojinga alerginė reakcija, vadinama anafilaksija, reikalaujanti greitosios pagalbos.

Pasidalinti: