Sostinės planuose – verslas ir pramonė, statybose kol kas – būstas

Sostinė siunčia aiškią žinią investuotojams – miestas atviras ne tik būsto, bet ir biurų, logistikos bei aukštos pridėtinės vertės pramonės projektams. Visgi realybė kol kas kitokia – kaip rodo išduodamų statybos leidimų skaičiai, šiuo metu Vilniuje dominuoja vienbučių ir dvibučių bei daugiabučių namų statyba – pernai jiems išduota beveik 1300 leidimų, šiemet jau beveik 200. Tuo tarpu gamybos (pramonės), sandėliavimo, administraciniams pastatams – atitinkamai 112 pernai ir 26 šiemet.

Ne visi segmentai vienodai sėkmingi

„Rizika, kurią šiuo metu matome – vystytojai suinteresuoti statyti kuo daugiau daugiabučių, tuo tarpu mažėja prekybos ir administracinės paskirties pastatų poreikis, auga sandėliavimo paskirties objektų paklausa. Nors daugiabučiai šiuo metu ypač paklausūs, privalome išlaikyti balansą. Greta daugiabučių turi atsirasti ir kitų funkcijų pastatų“, – tradicinėje NT rinkos konferencijoje „Newsec Property Outlook Vilnius: NT paklausos kompasas“ komentavo Vilniaus miesto vyr. architektė Laura Kairienė.

Miestas aiškiai signalizuoja, kad plėtra turi būti tvari – mažiau išsibarstymo į pakraščius, daugiau dėmesio centrinėms ir jau urbanizuotoms teritorijoms. Kartu pripažįstama, kad statybos leidimų išdavimo procesas išlieka sudėtingas – iš pirmo karto vis dar išduodama tik nedidelė jų dalis. Tokią situaciją, anot sostinės vyr. architektės, lemia daugybė teisės aktų reikalavimų, į kuriuos privalu atsižvelgti. Kita vertus, tikimasi, kad dirbtinis intelektas ir skaitmenizacija ateityje galėtų procesus sutrumpinti.

Pramoninės teritorijos, gamyba, sandėliavimas, aukštos pridėtinės vertės verslas – kokią kryptį renkasi sostinė? „Visuomet maniau, kad universitetų miestui būtina aukštos kokybės pramonė“, – komentavo Vilniaus vyr. architektė.

Didžiausias potencialas matomas pietinėje miesto dalyje, kur siekiama pritraukti aukštos pridėtinės vertės pramonę. Nors Vilnius neturi laisvosios ekonominės zonos, savivaldybė aktyviai prisideda prie infrastruktūros planavimo ir projektų vystymo.

Miestas taip pat pabrėžia mobilumo svarbą – svarstomos viešojo transporto alternatyvos, įskaitant tramvajų.

Būsto rinka: augimas su rizikomis

Ar šiandien verta parduoti penkerius metus išlaikytą tvarkingą butą, pavyzdžiui, Šiaurės miestelyje? Pasak NT konsultacijų ir turto valdymo bendrovės „Newsec“ Tyrimų ir analizės grupės vadovo Baltijos šalyse Mindaugo Kulboko, lietuvių sąskaitose sukaupta apie 29 mlrd. eurų, o papildomą impulsą rinkai netrukus suteiks iš antros pensijų pakopos atsiimtos lėšos.

„Dalis vystytojų jau sudarinėja sandorius rugsėjo mėnesio data. Lietuvos bankas paskelbė apie Atsakingo skolinimosi taisyklių pokyčius – pirmam būstui pradinis įnašas sieks nuo 10 proc. Nors dalis gyventojų sako tokių lėšų neturintys, kai kurie planuoja pasinaudoti būtent antroje pensijų pakopoje sukauptais pinigais“, – komentavo M. Kulbokas.

Eksperto teigimu, artimiausiu metu vystytojai vis dažniau konkuruos ne tarpusavyje, o su antrinės rinkos būstais – ypač tais, kurie išlaikyti ne trumpiau nei penkerius metus.

Visgi vystytojai ir toliau planuoja plėtrą į priekį, įsigyja didelius sklypus, tačiau kartu mažina vidutinį būsto plotą. M. Kulboko prognozė – rinka gali greitai atvėsti: „Būstas šiuo metu – karštas segmentas, tačiau jau antroje metų pusėje vystytojai gali susidurti su iššūkiais – teks gerokai pasistengti, kad parduotų pastatytą būstą.“

Tuo tarpu viešbučių segmente situacija priešinga – Vilniuje, eksperto vertinimu, galėtų atsirasti bent keli nauji viešbučiai, o Lietuvos pajūryje jų poreikis dar didesnis.

Investicijų rinka atsigauna, bet iššūkių netrūksta

Kone visi įgyvendinami projektai susiduria su kapitalo iššūkiais. Kaip komentavo „Newsec“ Investicinių sandorių vadovė Lietuvoje Monika Nedzinskaitė, 2025 metai Europos investicijų rinkoje siejosi ne su proveržiu, bet su atsigavimu. Baltijos šalyse 2025 m. taip pat buvo pozityvūs, investicijos augo 24 proc., o lyderiaujančiu išliko prekybos segmentas.

Pasak M. Nedzinskaitės, reikšmingų užsienio investicijų Baltijos šalių rinkoje nefiksuojama jau penkerius metus, tačiau rinka išlieka stabili. „Rinka aktyvėja, konkurencija didėja. Šiais metais jau fiksuota sandorių už maždaug 200 mln. eurų, o prekybos segmentas ir toliau išlieka „karštu“ produktu“, – komentavo ekspertė.

Prognozuojama, kad daugiau sandorių šiemet galima tikėtis logistikos segmente ir B klasės biuruose.

Vis dėlto, anot jos, iššūkių netrūksta: „Geopolitinė įtampa, ypač karo veiksmai Artimuosiuose Rytuose, skatina užsienio investuotojus atidėti savo sprendimus. Dar vienas svarbus nežinomasis – palūkanų pokyčiai ir jų poveikis investicijoms.“

Industrinis NT: sektorius išlaiko tempą

„Newsec“ Pramonės ir logistikos NT skyriaus vadovė Akvilė Mačiulė, kalbėdama apie pramonės ir logistikos segmentus, pabrėžė, jog nors 2025 m. juos lydėjo nemaži tiek vidiniai, tiek išoriniai iššūkiai, rinka Lietuvoje išliko gana stabili. Ją papildė nauji sandėliavimo objektai („Sirin Development“ Kaune ir Vilniuje, „Transekspedicija“ Vilniuje) bei gamybos įmonės – „Teltonika High-Tech Hill“ projektas Liepkalnyje ir jų išvystyti 82 000 kv. m.

Pasak A. Mačiulės, 2025 m. buvo „vidinės jėgos“ metai, kuomet išskirtinai augo ir plėtėsi vietos kapitalas – tiek gamybos, tiek logistikos sektoriuose. Ir nors pernai statybų šioje industrijoje buvo užbaigta mažiau, 2026 m. pramoninėse teritorijose galima tikėtis pamatyti daug statybinių kranų – praėjusių metų pabaigoje pradėta rekordiškai daug statybų.

2026 m. pradžioje Pasaulio ekonomikos forumas išleido kasmetinę verslo rizikų apžvalgą, kurioje įvertintos ir Baltijos šalys. Lietuvoje didžiausia investuotojų matoma rizika – dezinformacija viešojoje erdvėje, Latvijoje – karinio konflikto grėsmė, o Estijoje – ekonomikos nuosmukis.

Biurų rinka: augimas sustojo

Jei logistikos ir pramonės sektoriai laikomi stabiliais, biurų rinkoje nuotaikos kiek kitokios. Kaip komentavo „Newsec“ Nuomos tarpininkavimo grupės vadovas Baltijos šalyse Martynas Babilas, 2016–2021 m., kai biurų rinka padvigubėjo, augo ir vystytojų lūkesčiai, kad tokia tendencija tęsis, tačiau taip neįvyko.

2025 m. biurų pastatai buvo pastatyti ir toliau statomi centrinėje Vilniaus dalyje – Šnipiškėse ir Žvėryne.

Kaip rodo rinkos situacija, 2025 m. aktyviausi buvo nuomininkai, kurie po ilgo laiko apsisprendė persikelti į naują biurą. O technologijų kompanijos buvo tos, kurios siekė užtikrinti galimybę visiems darbuotojams dirbti biure. Nuomos kainos šiame segmente ir toliau išlieka gana stabilios, o sandoriai sudaromi vis ilgesniam laikui. „Grįžimas į biurus vis dažniau linksniuojama tema“, – apibendrino ekspertas.

Prekybos sektorius ir nauji vartotojų įpročiai

Prekybos segmentas išlieka vienu stipriausių – mažmeninės prekybos apyvarta pernai augo beveik 10 proc. Pasak „Newsec“ Turto valdymo grupės vadovės Baltijos šalyse Ridos Kalvaitienės, sparčiausiai plėtėsi e. prekyba, tačiau ji susidūrė ir su naujais iššūkiais. Lietuvoje vis didesnę įtaką daro tokios platformos kaip „Temu“ ir „Shein“ – skaičiuojama, kad lietuviai jose atitinkamai išleido apie 20 mln. ir 65 mln. eurų.

Šios bendrovės aktyviai ieško itin didelių sandėliavimo plotų Lenkijoje – kalbama net apie iki 1 mln. kv. m ploto objektus, o tai didina konkurenciją vietos rinkos dalyviams. Tiesa, tikėtina, kad nuo liepos situacija šiek tiek keisis dėl reguliacinių ir rinkos pokyčių ES.

Kartu keičiasi ir prekybos centrų vaidmuo. Sveikatingumas ir sportas tampa vis svarbesne vartotojų kasdienybės dalimi, atgimsta šeimos pramogos, tokios kaip boulingas, grįžta lietuviška virtuvė, auga susidomėjimas ilgaamžiškumu ir funkciniu maistu.

Ryškėja ir naujos plėtros kryptys – didėja potencialas regionuose, o vietoje tradicinių didelių prekybos centrų vis dažniau vystomi mažesni, specializuoti objektai. Lojalumas stiprinamas per nišines patirtis, o Z karta prekybos centrus vis dažniau vertina kaip „trečiąją erdvę“ po darbo ir namų aplinkos – nors apie 80 proc. produktų jie pirmiausia renkasi internetu, galutinį sprendimą dažnai priima apsilankę fizinėje parduotuvėje.

Pasidalinti: