Trys blogiausi kalėdinio vartojimo pavyzdžiai: kaip šventinė euforija kenkia aplinkai?

Paskutinės savaitės iki Kalėdų – metas, kai daugelis skuba puošti namus ir kalėdines eglutes, rinktis aprangos derinius šventėms ir planuoti šventinio stalo meniu. Kaip sukurti jaukią šventę artimiesiems, bet nepakenkti aplinkai? Svarbiausias specialistų patarimas – šventinę nuotaiką kurti ne daiktais, kurių dauguma šventėms vos pasibaigus atsiduria sąvartynuose, bet leidžiant laiką kartu.

Nereikalingos kalėdinės girliandos – naudinga žaliava

Kalėdiniu laikotarpiu žmonės investuoja ne tik į dovanas artimiesiems, bet ir į kalėdinius papuošimus – girliandas, LED lemputes bei elektrines žvakes. Atnaujinant šventinius papuošimus, namuose ne vienerius metus kaupti tiek tinkami, tiek jau nebetinkami naudoti elektroniniai papuošimai keliauja į mišrių atliekų konteinerius.

Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje kasmet išmetama apie 500 tonų kalėdinių girliandų. Jei visos šios išmestos girliandos būtų ištemptos, jų bendras ilgis galėtų siekti apie 112 650 kilometrų.

Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO) vadovė Veronika Masalienė primena, jog elektronikos atliekos: girliandos, baterijos, smulkios dekoracijos ar žaislai su baterijomis, negali būti metami į mišrių atliekų konteinerius.

„Elektronikos atliekose, ypač senesnės gamybos kalėdinėse girliandose, galima aptikti sunkiųjų metalų ir kitų pavojingų cheminių medžiagų, tokių kaip švinas, gyvsidabris ar kadmis. Patekusios į aplinką, šios medžiagos užteršia dirvožemį, vandenį ir maisto grandinę, kelia pavojų ekosistemoms, žmonėms gali sukelti kvėpavimo ir nervų sistemos sutrikimus, todėl svarbu jas rūšiuoti ir perduoti licencijuotiems atliekų tvarkytojams“, – atkreipė dėmesį V. Masalienė.

Pasak pašnekovės, tinkamai tvarkydami šias atliekas, ne tik saugome savo sveikatą, bet ir prisidedame prie gamtos išteklių tausojimo.

Nebereikalingas elektronines dekoracijas ir kitus smulkius elektronikos prietaisus galima palikti kone visuose didesniuose prekybos centruose esančiose talpose, skirtose specialiai smulkiai elektronikai. Į jas taip pat galima dėti prietaisus, kuriuose yra integruotos baterijos.

Atskiras baterijas galima atnešti į prekybos centruose, parduotuvėse, biuruose, įvairiose įstaigose esančias specialias dėžutes.

Prie didžiųjų prekybos centrų bei miestelių centruose įrengti specialūs elektronikos atliekoms rinkti skirti „Man rūpi rytojus“ nameliai – čia galima palikti didesnius elektronikos prietaisus ir baterijas. Stambi buitinė technika ir elektronika taip pat gali būti nemokamai išvežta tiesiai iš namų.

Blogiausias neatsakingo vartojimo pavyzdys – šventinė atributika

Planuodami šventinę vakarienę ar vakarėlį, daugelis investuoja į kalėdinę tekstilę, karnavalinius kostiumus ar drabužių derinius – dažnai vos vienam kartui. Nedidelė kaina – pagrindinis kriterijus, skatinantis pirkti daug ir to, ko iš tiesų nereikia. Įvairių aksesuarų, kostiumų ar šventinių dekoracijų kiekis mišrių atliekų ar pakuočių atliekų konteineriuose pastebimai išauga vos tik šventėms pasibaigus.

Aplinkosaugininkai kalėdinius megztinius dažnai vadina vienu blogiausių greitosios mados pavyzdžių. Kone 95 proc. jų yra pagaminti iš sintetikos, t. y. plastiko, gaunamo iš iškastinio kuro. Aplinkosaugos organizacijos „Hubbub“ duomenimis, du iš penkių kalėdinių megztinių yra dėvimi tik vieną kartą – šventiniu laikotarpiu, o trečdalis suaugusiųjų iki 35 metų kasmet perka naują. Vien Jungtinėje Karalystėje kasmet parduodama 12 mln. tokių megztinių.

Lietuvoje per metus susidaro daugiau kaip 50 tūkst. tonų tekstilės atliekų, o atskirai surenkama vos 20 procentų, arba 11 tūkstančių tonų. Maždaug 40 tūkstančių tonų tekstilės atsiduria mišrių atliekų konteineriuose. Sutepta, su kitomis atliekomis sumaišyta tekstilė nebetinkama nei pakartotiniam panaudojimui, nei perdirbimui.

Netinkamo dydžio, spontaniškai įsigyti ar po švenčių nereikalingais tapę drabužiai, patekę į tekstilės konteinerius, rūšiuojami ir pakartotinai panaudojami – parduodami didmeninėje rinkoje, perdirbami į industrines šluostes, o jei to padaryti neįmanoma – sudeginami.

Kaip paaiškino viešosios įstaigos „Tekstilės tvarkymas“ vadovė Kristina Juškevičienė, tai, jog šiuo metu tekstilė atskirai surenkama, rūšiuojama, kuo ilgiau pratęsiamas jos naudojimo laikas – svarbu, tačiau perdirbimas neturėtų būti ateities tikslu, jis, tekstilės atliekų kiekiui nuolat augant, tampa dabarties būtinybe.

Neabejojama, jog prie realių pokyčių tekstilės sektoriuje prisidės Europos Parlamento patvirtinti Atliekų pagrindų direktyvos pokyčiai, kuriais išplečiama tekstilės gamintojų ir importuotojų atsakomybė. Jau netrukus verslas turės prisiimti atsakomybę už gaminį per visą jo gyvavimo kelią – nuo gamybos iki surinkimo, pakartotinio naudojimo ir perdirbimo.

Skaičiuojama, jog vien tik drabužiai ir avalynė sudaro 5,2 mln. tonų atliekų, tai yra po 12 kg vienam Europos gyventojui per metus. Kol kas visame pasaulyje į naujus gaminius perdirbama mažiau nei 1 proc. visos tekstilės, tačiau nuolat ieškoma technologinių galimybių tekstilę perdirbti ir panaudoti naujų gaminių gamybai.

Šventiniai patiekalai – šiukšliadėžėse

Ruošdamiesi šventėms, daugelis atsipalaiduoja – norėdami nustebinti artimuosius perka gausybę maisto. Vos šventiniam maratonui pasibaigus, tenka spręsti rimtą problemą – kur dėti didžiulius kiekius nesuvalgyto maisto. Lietuvoje per šventes išmetama apie 30 proc. daugiau maisto nei įprastomis dienomis.

Dar tik planuojant savo pirkinių krepšelį šventėms, patariama tą daryti apgalvotai ir saikingai. Išvengti atsitiktinių pirkinių gali padėti ir maisto produktų pristatymo į namus paslauga, nes perkant internetu galima ilgiau pagalvoti, ką iš tiesų būtina įsigyti.

„Noras sukurti ypatingas šventes artimiesiems skatina pirkti impulsyviai, bet net ir šventiniu laikotarpiu pirkti ir vartoti maisto svarbu tiek, kiek reikia, kad vėliau jo tektų kuo mažiau išmesti. Žinoma, nereikia užmiršti ir maisto atliekų kompostavimo. Kalėdos – gražiausia metų šventė, tačiau ji neprivalo tapti našta aplinkai“, – komentavo Aplinkos apsaugos instituto vadovas Alfredas Skinulis.

Pasidalinti: