V. Krencius. Iš II pensijų pakopos atsiimtos lėšos palengvins gyvenimą šiandien, bet kaip pasirūpinsime rytojumi?
11/12/2026
Komentaro autorius – Vaidotas Krencius, gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Life“ Verslo plėtros ir pardavimų departamento direktorius
Degalų ir šildymo kainoms išliekant aukštoms, o pragyvenimo išlaidoms augant, natūralu, kad vis dažniau tenka spręsti, kurių išlaidų negalime išvengti, o kurias galime sumažinti.
Pirmiausia ieškome, kur sutaupyti: atsisakome nebūtinųjų pirkinių, atidedame didesnius pirkinius ir atidžiau planuojame šeimos biudžetą. Tai svarbūs finansinės drausmės įpročiai, tačiau ne mažiau svarbu išlaikyti ilgalaikę perspektyvą ir nepamiršti tikslų, kuriems pasiruošti reikia ne vienerių metų.
Finansinė drausmė prasideda nuo kasdienių įpročių
Į asmeninius finansus verta žvelgti kaip į ilgą kelionę: vieną mėnesį galime įveikti daugiau kilometrų, kitą – mažiau, tačiau svarbiausia – neprarasti krypties. Panašiai yra ir su kaupimu senatvei. Nebūtina kiekvieną mėnesį atsidėti didelės sumos – kur kas svarbiau pradėti, tai daryti reguliariai ir pagal galimybes palaipsniui didinti atidedamą pinigų dalį.
Net ir nedidelės periodinės įmokos per ilgą laiką gali virsti reikšminga suma. Investavimas gali padėti ilgainiui išsaugoti pinigų perkamąją galią, tačiau visada susijęs su rizika, todėl svarbu rinktis priemones, atitinkančias kiekvieno finansines galimybes, kaupimo laikotarpį ir požiūrį į riziką.
Pasitraukus iš II pensijų pakopos žmogui išmokamos jo paties sumokėtos įmokos ir sukaupta investicinė grąža, o valstybės bei ankstesnės „Sodros“ įmokos paverčiamos papildomais „Sodros“ pensijos apskaitos vienetais. Taigi pasitraukimas nekeičia poreikio rūpintis būsimomis pajamomis – keičiasi tik būdas, kuriuo tai darome.
Atsiimtos lėšos gali padėti grąžinti dalį paskolos, atnaujinti būstą, įsigyti reikalingų daiktų ar sustiprinti finansinį rezervą. Vis dėlto svarbu nepamiršti, kad šie pinigai iki tol buvo kaupiami būsimoms pajamoms senatvėje papildyti, o vienkartinė išmoka savaime neužtikrina ilgalaikio finansinio stabilumo, todėl prieš nusprendžiant, kaip ją panaudoti, verta įvertinti ne tik artimiausius poreikius, bet ir tai, kokių pajamų reikės ateityje.
Finansinis rezervas ir ilgalaikis kaupimas – du skirtingi tikslai
Pirmiausia rekomenduočiau atskirti du finansinius tikslus – rezervą nenumatytiems atvejams ir ilgalaikį kaupimą. Rezervas skirtas netikėtoms išlaidoms: sugedus automobiliui, prireikus skubaus remonto ar sumažėjus pajamoms. Šie pinigai turi būti saugūs ir lengvai pasiekiami. Įprastai rekomenduojama turėti bent 3–6 mėnesių būtinųjų išlaidų dydžio rezervą, tačiau jo dydis priklauso nuo šeimos įsipareigojimų, pajamų stabilumo ir kitų aplinkybių.
Ilgalaikiam kaupimui skirtos lėšos gali būti investuojamos, siekiant ilgainiui auginti jų vertę. Svarbu rasti pusiausvyrą. Jei visas santaupas laikome sąskaitoje, infliacija gali mažinti jų perkamąją galią, o, investavus visus pinigus, investicijas gali tekti parduoti nepalankiu metu, jei prireiktų lėšų nenumatytoms išlaidoms. Taigi, trumpalaikiams poreikiams reikalingą sumą verta laikyti lengvai pasiekiamą, o pensijai ar kitiems ilgalaikiams tikslams skirtas lėšas planuoti atskirai, atsižvelgiant į kaupimo laikotarpį ir prisiimamą riziką.
Galima sakyti, kad finansinis rezervas suteikia ramybės šiandien, o nuoseklus kaupimas padeda kurti didesnį finansinį saugumą rytoj. Vienas nepakeičia kito – abu yra svarbūs asmeninių finansų plano elementai.
Apie atsakingą finansų planavimą kalbame ne tik tada, kai pradedame taupyti, bet ir kai įvertiname, kaip panaudojame jau sukauptus pinigus. Lietuvos banko duomenimis, 2026 m. rugsėjo pabaigoje gyventojų indėliai kredito įstaigose siekė 30,7 mlrd. eurų. Iš jų 22,3 mlrd. eurų sudarė vienadieniai indėliai. Šie skaičiai rodo, kokią reikšmę gyventojų finansiniuose sprendimuose turi lengvai pasiekiamos santaupos. Ir tai suprantama – vieniems svarbiausia turėti finansinę pagalvę, kiti taupo būstui, vaikų studijoms ar kitiems tikslams. Vis dėlto, sukaupus rezervą ir numačius artimiausias išlaidas, verta įvertinti, ar dalies laisvų lėšų nebūtų galima skirti ilgalaikiam kaupimui.
Prieš nusprendžiant, kaip panaudoti gautas lėšas, verta sau atsakyti į tris klausimus. Pirma, ar turiu bent kelių mėnesių būtinųjų išlaidų rezervą? Antra, ar turiu brangių finansinių įsipareigojimų, kuriuos būtų racionalu sumažinti? Trečia – kokios lėšų dalies man nereikės bent artimiausius dešimt metų ir galėčiau ją skirti ilgalaikiam kaupimui?
Pensijai ruoštis verta pradėti kuo anksčiau
Ruošiantis pensijai svarbu įvertinti, kokių pajamų norėtume išėję į pensiją. Žmogaus poreikiai senatvėje niekur nedingsta – vis dar reikia būsto, maisto, sveikatos priežiūros, laisvalaikio ir galimybės gyventi savarankiškai. Jei norime išlaikyti panašų gyvenimo lygį, kokį turime dirbdami, vien valstybės mokamos pensijos gali nepakakti. Finansų planavimo praktikoje kaip orientyras dažnai minima, kad bendros pajamos senatvėje galėtų siekti apie 70–80 proc. iki tol gautų pajamų. Vis dėlto konkretus poreikis priklauso nuo žmogaus būsto situacijos, įsipareigojimų, sveikatos, gyvenimo būdo ir turimo turto.
Ilgalaikiam finansiniam planavimui galima rinktis įvairias taupymo ir investavimo priemones – pensijų fondus, investicinius fondus, akcijas ir obligacijas, investicinį gyvybės draudimą, indėlius, valstybės taupymo priemones ar nekilnojamąjį turtą. Jos skiriasi rizika, galimais mokesčiais, likvidumu ir rekomenduojamu investavimo laikotarpiu, todėl nėra vieno visiems tinkamo sprendimo. Svarbiausia suprasti, kad pasiruošimas pensijai neturėtų būti vienkartinis veiksmas, kurio imamės tik atsiradus laisvų pinigų. Tai turėtų tapti nuosekliu įpročiu, kuriam vietos atsiranda planuojant kiekvieno mėnesio biudžetą.
Galiausiai finansinė gerovė nėra pasirinkimas tarp dabartinių poreikių ir ateities tikslų. Svarbu rasti pusiausvyrą – gyventi visavertį gyvenimą, pasirūpinti nenumatytais atvejais ir kartu nepamiršti būsimų pajamų. Kuo anksčiau pradėsime planuoti, tuo daugiau laiko turėsime savo tikslams pasiekti ir tuo mažiau priklausysime nuo vieno pajamų šaltinio ar artimųjų pagalbos sulaukę pensijos.