Vairuotojų gudrybės: norėjo kaip geriau, bet gavo nuo suskilusio stiklo iki subraižyto kapoto

Šią žiemą automobilių savininkai susidūrė ne tik su sudėtingomis oro sąlygomis, bet ir su situacijomis, kai geri jų ketinimai baigėsi nenumatytais nuostoliais. Pavyzdžiui, vienu atveju gyventojas sniegą nuo automobilio kasė kastuvu ir subraižė kėbulą, kitu – ant apledijusio stiklo pylė karštą vandenį, o tai baigėsi suskilusiu stiklu. Pasitaikė ir situacijų, kai nuo automobilio stogo nenuvalytas sniegas kelyje nuslydo ir apgadino kitą automobilį.

Šios tikros istorijos atskleidžia, kaip žiemą žmogiškosios klaidos tampa finansiniais ir eismo saugumo iššūkiais. Jų mastas geriausiai atsiskleidžia atšilus orams, nuplovus ar tiesiog atidžiau apžiūrėjus automobilius.

Rizikavo rimtai apgadinti automobilį

Pasak vairavimo instruktoriaus Tomo Žemgulio, viena šios besibaigiančios žiemos aktualijų tikrai buvo, kaip, užuot ilgesnį laiką šildžius automobilį, skubiai nuvalyti apledėjusius stiklus. Instruktorių nustebino vairuotojų kūrybingumas – ledu padengtus stiklus gramdyti kreditinėmis kortelėmis, pilti actą ar buitinį langų valiklį, ledą tirpdyti naudojant plaukų džiovintuvą. Socialiniuose tinkluose netrūko ir pasidalijimų rimtais nuostoliais pasibaigusiais bandymais priekinį stiklą valyti naudojant kampinį šlifuoklį.

Vienas vairuotojas dalijosi idėja kieme užsistovėjusį automobilį iš sniego gniaužtų vaduoti sniego kastuvu. Net ir vos pastebimi įlenkimai ar įbrėžimai dažnam vėliau gali sukelti rūpesčių ir pakoreguoti planus. Pažeidus dažų sluoksnį ir laiku nesiėmus darbų, į metalą lengviau skverbiasi drėgmė, gali prasidėti korozija.

Socialiniuose tinkluose šią žiemą netrūko vaizdo įrašų, kuriuose ledą nuo priekinio stiklo bandyta tirpdyti pilant karštą vandenį. Dėl staigaus temperatūrų skirtumo stiklas lengvai įtrūksta ar net skyla, o tuomet taip pat laukia rimtos problemos ir didžiulės išlaidos.

Dėl kone dešimtmetį nematytos žemos temperatūros šalo ne tik stiklai, bet ir langų plovimo skysčiai. Tokiais atvejais taip pat galėjo kilti pagunda bakelį atitirpdyti užpylus jį verdančiu vandeniu, naudojant plaukų džiovintuvą, nors saugiausias būdas automobilį tiesiog palikti požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje 2–3 valandoms natūraliai atitirpti.

„Socialiniuose tinkluose viskas atrodo paprasta: „Kaip greitai nuvalyti ledą nuo stiklo“ arba „Kaip atitirpdyti užšalusį vandens plovimo skystį per 5 minutes“. Tačiau panašiuose vaizdo įrašuose dažnai nutylima apie pasekmes“, – komentavo Mindaugas Balinskas, „Compensa Vienna Insurance Group“ Žalų departamento vadovas.

Kada padės draudimas?

Privalomasis civilinės atsakomybės draudimas atlygina žalą tik tretiesiems asmenims bei jų turtui, todėl paties vairuotojo nuostolių nedengia. Tuo tarpu KASKO draudimas saugo nuo įbrėžimų, įlenkimų, stiklo dūžių ar gamtos stichijų, tačiau jis negalioja tyčinės žalos ar sąmoningai netinkamo elgesio atvejais – pavyzdžiui, jei priekinis stiklas suskyla ant jo pilant verdantį vandenį.

KASKO draudimas atlygina netyčinių incidentų, kurių metu dėl kitų vairuotojų ar keleivių apgadinami automobiliai, sukeltą žalą. Pavyzdžiui, stovėjimo aikštelėje atidarant automobilio dureles apgadinama greta stovinti transporto priemonė arba pravažiuojant pro automobilį apgadinami šoninio vaizdo veidrodėliai.

Pasak vairavimo instruktoriaus T. Žemgulio, jam pačiam šią žiemą teko stebėti atvejus, kuomet vairuotojai, neįvertinę gatvės pločio ir savo greičio, prasilenkdami apgadino kitų automobilių veidrodėlius. Prekybos centrų aikštelėse ar prie išvažiavimų sustumtos sniego kalvos kai kuriose vietose taip pat gerokai apribojo vairuotojų matomumą, kartu kėlė grėsmę eismo saugumui.

Daugiabučių kiemuose pasitaiko ir tyčinių apgadinimų, pavyzdžiui, vadinamųjų „sniego karų“. Dažnai tokie incidentai vyksta dėl nesutarimų tarp kaimynų dėl stovėjimo vietos ar tariamai ne vietoje pastatyto automobilio. Net iš pažiūros nekaltas pokštas kaimyno automobilį užversti sniegu, galėjo pridaryti rimtų nuostolių, nes šlapias, sunkus sniegas galėjo įlenkti kapotą, stogą arba nulaužti valytuvus bei veidrodėlius.

Automobilių bamperius stovėjimo aikštelėse dažniausiai apgadina pradedantieji ar mažiau patirties turintys vairuotojai, ypač neįvertinę, jog į krūvas sukastas sniegas gali būti sušalęs ir kietas tarsi ledas.

Šį sezoną dėl gausaus snygio automobiliams grėsmę kėlė ir nuo priekyje važiavusios sunkiasvorės transporto priemonės pradėję kristi suledėjusio sniego gabalai.

Pasak M. Balinsko, nuo sunkiasvorių transporto priemonių stogo nukritus šlapio ir suledėjusio sniego gabalui, vidutinis draudimo išmokos dydis gali siekti apie 600 eurų, o didžiausia užfiksuota žala – 6,5 tūkst. eurų.

T. Žemgulis pritaria, jog ši žiema nepagailėjo netikėtumų, o jiems ne visuomet buvo pasiruošę net ir patyrę vairuotojai: „Kartais patirtis ir žinios esant ekstremalioms oro sąlygoms mažai gelbsti. Nors pagrindinė taisyklė, kuria turėtų vadovautis vairuotojai, – ne kuo greičiau, o saugiai pasiekti tikslą, dalis jį pamiršta, tą patvirtina ir esant sudėtingoms eismo sąlygoms fiksuojamos dešimtys eismo įvykių.“

Pasidalinti: